Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.

Suderinti AB „Nasdaq Vilnius“ taisyklių pakeitimai

Suderinti AB „Nasdaq Vilnius“ taisyklių pakeitimai

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pripažino suderintais AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklių, AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo įmokų ir jų mokėjimo tvarkos, AB „Nasdaq Vilnius“ narystės ir prekybos taisyklių ir AB „Nasdaq Vilnius“ nariams taikomų įmokų ir jų mokėjimo tvarkos pakeitimus ir papildymus.

Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga 2015 m. trečiojo ketvirčio ir trijų pirmųjų ketvirčių

2015 m. trečiąjį ketvirtį didėję pertekliniai paslaugų ir antrinių pajamų balansai neatsvėrė užsienio prekybos ir pirminių pajamų balansų deficitų, todėl susidarė 173,8 mln. eurųeinamosios sąskaitos deficitas. 2015 m. trečiąjį ketvirtį teigiamą mokėjimų balanso finansinės sąskaitos 189,6 mln. eurų balansą nulėmė labiau už įsipareigojimus didėję reikalavimai nerezidentams.

Šalies finansų sistemai geopolitinė įtampa tebėra svarbiausia rizika, tačiau ji slopsta

Svarbiausi rizikos Lietuvos finansų sistemai šaltiniai, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų vertinimu, tebėra susiję su geopolitine įtampa Rytuose ir užsitęsusiu mažų palūkanų normų laikotarpiu, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Tačiau naujausioje apklausoje įvardyti ir nauji, anksčiau neminėti rizikos šaltiniai.

Pensijų fondai išsaugojo sukaupto turto vertę net ir vyraujant neigiamoms nuotaikoms finansų rinkose

Daugumos Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų grąža per 2015 m. tris ketvirčius buvo teigiama, o vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis sudarė 0,11 proc. Nuo metų pradžios II pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė padidėjo 134,89 mln. ir sudarė 2,001 mlrd. Eur.

Lietuvos bankas pradeda vykdyti vyriausybės vertybinių popierių pirkimo pinigų politikos tikslais aukcionus

Lietuvos bankas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Eurosistema, spalio mėnesį pradės vykdyti bandomuosius Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleistų vidaus rinkoje, pirkimo aukcionus. Ši iniciatyva suderinta Eurosistemos lygiu. Bandomuosius aukcionus taip pat vykdys Prancūzijos ir Nyderlandų centriniai bankai.

Lietuvos banko vykdomuose aukcionuose galės dalyvauti Lietuvos banko pinigų politikos operacijų sandorio šalys. Aukcionai įprastai bus vykdomi antradieniais ir ketvirtadieniais. Pirmasis Lietuvos banko aukcionas įvyks 2015 m. spalio 13 d.

Eurų banknotai

Nuo 2002 m. sausio 1 d. apyvartoje yra septynių nominalų eurų banknotų (5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų). Autorių teisės į eurų banknotų dizainą priklauso Europos Centriniam Bankui (ECB).

KREDITO UNIJŲ SEKTORIAUS STIPRINIMAS

Teikiamų siūlymų kontekstas ir pagrindimas Lietuvos bankas siekia, kad šalies finansų sistema būtų saugi, patikima, skaidri ir konkurencinga. Atsižvelgdama į Lietuvos banko vykdomą misiją, viziją ir vadovaudamasi institucinėmis vertybėmis, Lietuvos banko valdyba yra nustačiusi šalies centrinio banko 2014–2016 m. strateginius siekius. Vienas iš jų – pasiūlyti naują, efektyvų kredito unijų veiklos modelį ir aktyviai prisidėti prie jo įgyvendinimo. Tai sustiprintų Lietuvoje veikiančias kredito unijas ir užtikrintų tvarią, ilgalaikę jų sektoriaus veiklą ateityje.

Kredito unijų sistemos reformos detalės

Santrauka Šiame dokumente pateiktos siūlomų kredito unijų (KU) sektoriaus pagrindinių reformos krypčių konkrečios detalės. Taip siekiama išgryninti reikalingus žingsnius šios reformos tikslų įgyvendinimui ir inicijuoti siūlomus pakeitimus įgyvendinantį įstatymų leidybos procesą. Manome, kad įstatymiškai įtvirtinus ir per protingą pereinamąjį laikotarpį įgyvendinus dokumente pateiktus pasiūlymus, būtų reikšmingai sustiprintos Lietuvoje veikiančios kredito unijos, kartu sukuriant prielaidas tvariai ir sėkmingai šio sektoriaus veiklai ateityje.

Namų ūkių testavimas

Lietuvos bankas atlieka namų ūkių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Šio testavimo tikslas – įvertinti nepalankių sukrėtimų poveikį būsto paskolas turinčių namų ūkių gebėjimui tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Namų ūkių testavimas atliekamas remiantis Namų ūkių finansinės stebėsenos informacinės sistemos (NŪFSIS) duomenimis, o nepalankių sukrėtimų poveikis įvertinamas konkretaus namų ūkio lygmeniu. Kartu siekiama kiekybiškai įvertinti ir namų ūkių pablogėjusios finansinės būklės poveikį pagrindiniams Lietuvos finansų rinkos dalyviams, t. y.

Bankų likvidumo testavimas

Lietuvos banke atliekamo bankų likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslas – įvertinti šalies bankų atsparumą nepalankiems trumpojo laikotarpio likvidumo sukrėtimams, t. y. netikėtam ir didelės apimties bankų finansinių išteklių sumažėjimui. Testavimo laikotarpis – 1 mėn. Finansinių išteklių sumažėjimas modeliuojamas kaip netikėtas klientų indėlių sumažėjimas arba trumpojo laikotarpio skolinimo iš kitų kredito įstaigų apribojimas. Testavimo rezultatai gaunami atlikus jautrumo testą, t. y.

Bankų mokumo testavimas

Lietuvos banke atliekamo makroekonominio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (TNS) pagrindinis tikslas – kiekybiškai įvertinti visos Lietuvos bankų sistemos ir ją sudarančių institucijų atsparumą nepalankiems ekonomikos sukrėtimams. Lietuvos banke, kaip ir daugelyje kitų centrinių bankų, atliekamas testavimas „iš viršaus į apačią“. Atliekant tokį testavimą, visiems testuojamiems bankams taikomos vienodos taisyklės, scenarijai ir modeliavimo prielaidos.

BŪSTO NUOMOS SU IŠPIRKIMU PASLAUGOS ATITIKTIES ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAMS IR KELIAMŲ RIZIKŲ VARTOTOJUI VERTINIMAS

Lietuvos bankas, reaguodamas į naują būsto nuomos su išpirkimu (angl. rent-to-buy, rent-to-own) paslaugą rinkoje ir matydamas poreikį išaiškinti rinkos dalyviams šios paslaugos atitiktį Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-144 patvirtintiems Atsakingojo skolinimo nuostatams (toliau – Nuostatai), šiuo klausimu teikia savo vertinimą ir supažindina su rizikomis, kurių vartotojams gali kilti naudojantis šia paslauga. Lietuvos banko pateikiamas bendrasis paslaugos vertinimas nėra paremtas konkretaus paslaugos teikėjo teikiamos paslaugos charakteristikomis.

Atsakingojo skolinimo nuostatai ir juose numatomos makroprudencinės politikos priemonės

Atsakingojo skolinimo nuostatai įpareigoja kredito įstaigas visokeriopai įvertinti kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ilguoju laikotarpiu ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas, apibrėžia didžiausią leistiną gaunamo kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykį (angl. loan-to-value) bei didžiausią visų finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykį (angl. debt-service-to-income), nustato didžiausią galimą kredito grąžinimo trukmę ir kitus atsakingo skolinimo veiksnius.

Lietuvos bankas patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus siekdamas:

Finansinio tvarumo užtikrinimas

Lietuvoje didžiausią finansų sistemos dalį sudaro bankų sektorius. Šios sistemos patikimumui užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. priėmė Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą. Šio įstatymo tikslas – numatyti priemones, stiprinančias bankų sistemos finansinį tvarumą, apsaugoti svarbius visuomenės interesus, didinti gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimą šalies finansų sistema.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti taikomos tokios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės:

Indėlių draudimas

Šiuo metu indėlių draudimo suma lygi indėlininko indėliui, buvusiam banke, banko filiale arba kredito unijoje draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 100 000 eurų. Draudimo suma apskaičiuojama kiekvienam indėlininkui atskirai, sumuojant visų jo indėlių sąskaitų (einamųjų, terminuotų, kaupiamųjų ir kt.) kredito likučius, esančius visuose to banko skyriuose ir filialuose. Valiutinių sąskaitų likučiai perskaičiuojami į eurus.

Finansinio stabilumo stebėsena

Patikima ir saugi finansų sistema yra svarbus veiksnys, užtikrinantis ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą, tačiau moderni centrinė bankininkystė sunkiai įsivaizduojama be patikimo ir veiksmingo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų bei visos šalies finansų sistemos veikimo.

Lietuvos bankas pradeda vykdyti vyriausybės vertybinių popierių pirkimo pinigų politikos tikslais aukcionus

Lietuvos bankas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Eurosistema, spalio mėnesį pradės vykdyti bandomuosius Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleistų vidaus rinkoje, pirkimo aukcionus. Ši iniciatyva suderinta Eurosistemos lygiu. Bandomuosius aukcionus taip pat vykdys Prancūzijos ir Nyderlandų centriniai bankai.

Lietuvos banko vykdomuose aukcionuose galės dalyvauti Lietuvos banko pinigų politikos operacijų sandorio šalys. Aukcionai įprastai bus vykdomi antradieniais ir ketvirtadieniais. Pirmasis Lietuvos banko aukcionas įvyks 2015 m. spalio 13 d.

Informacija apie finansų maklerių kvalifikacinius egzaminus

Informacija apie finansų maklerių kvalifikacinius egzaminus

Lietuvos bankas reguliariai organizuoja finansų maklerių kvalifikacinius egzaminus. Egzaminų datos ir kita egzaminą norintiems laikyti asmenims reikalinga informacija skelbiama Lietuvos banko interneto svetainės Skyrelio „Priežiūra“ poskyryje „Pranešimai ir naujienos“.

Finansų maklerio licencijos yra trijų rūšių:

Kredito reitingų naudojimas

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (toliau – Reglamentas) sureguliuota kredito reitingų agentūrų veikla, kredito reitingų skelbimo ir suteikimo tvarka ir naudojimosi kredito reitingais reikalavimai. Vienas iš šio reglamento tikslų yra kliovimosi kreditų reitingais mažinimas. Šiam tikslui pasiekti finansų rinkos dalyviams yra nustatytos specialios pareigos dėl kredito reitingų naudojimo, kurių laikymosi priežiūra priskirta Lietuvos bankui.

Reikalavimai dėl mokėjimo įstaigos veiklos rizikos ribojimo

Mokėjimo įstaigoms, turinčioms mokėjimo įstaigos licenciją, nustatyti nuosavo kapitalo reikalavimai. Mokėjimo įstaiga privalo turėti minimalų nuosavą kapitalą, kuris negali būti mažesnis negu minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimas, nustatytas atsižvelgiant į teikiamų mokėjimo paslaugų rūšį (-is). Mokėjimo įstaigos nuosavas kapitalas turi nuolat būti ne mažesnis už didesnį iš šių dydžių: nustatytą minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimą arba vienu iš Lietuvos banko valdybos priimtame teisės akte nustatytų metodų apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį.

Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai

Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai

 

- Nuosavų lėšų reikalavimai – bankai turi tenkinti šiuos nuosavų lėšų reikalavimus:
• 4,5 % 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklį;
• 6 % 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą;
• 8 % bendro kapitalo pakankamumo koeficientą.

Likvidumo reikalavimai – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (angl. liquidity coverage ratio – LCR) reikšmė neturi būti mažesnė nei 100 %.

Neskundžiama teismo nutartis: UAB „4finance“ neatsakingai skolino mokiniui ir už tai nubausta teisėtai

Galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad Lietuvos bankas pagrįstai skyrė 15 500 litų (4 489 eurų) baudą vartojimo kreditus teikiančiai UAB „4finance“ (prekės ženklai „SMSCredit“ ir „Vivus“) už tai, kad įmonė nesivadovavo atsakingojo skolinimo principu ir netinkamai įvertino kredito gavėjo mokumą.

Europos Centrinis Bankas: Lietuvoje sėkmingai baigtas perėjimas prie euro

  • 2015 m. sausio 15 d. pasibaigė laikotarpis, kai buvo galima atsiskaityti ir litais, ir eurais.
  • Lietuvos bankas litų banknotus ir monetas į eurus keis neribotą laiką.

Šiandien pasibaigus dviem savaitėms, kai atsiskaityti buvo galima ir litais, o grąža buvo atiduodama eurais, eurai tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Taip buvo baigtas daug mėnesių trukęs Lietuvos institucijų, padedant Eurosistemai ir Europos Komisijai, pasirengimas naujajai valiutai.

Lietuvos bankai pradėjo naudotis Eurosistemos teikiamomis skolinimosi galimybėmis

Lietuvos bankui nuo 2015 m. pradžios tapus Eurosistemos dalimi, šalies komerciniai bankai įgijo galimybę skolintis ir valdyti likvidumą naudodamiesi Eurosistemos pinigų politikos operacijomis. Lietuvos bankas sausio 27 d. surengė vieną iš tokių operacijų, kurios metu pirmą kartą pasiskolino ir vienas iš šalyje veikiančių bankų.

Lietuvos bankas finansinį turtą valdys lanksčiau ir plačiau išskaidys investicijų riziką

Nuo 2015 m. eurui tapus oficialia Lietuvos valiuta ir nustojus galioti valiutų valdybos mechanizmui, reikšmingai sumažėjo poreikis nuolat turėti daug itin likvidaus finansinio turto. Atsižvelgdamas į pokyčius, Lietuvos bankas atnaujino finansinio turto valdymo politiką.

„Pakeitimai sudaro sąlygas lanksčiau investuoti Lietuvos banko finansinį turtą, labiau išskaidyti investicijų riziką ir ilguoju laikotarpiu siekti didesnės investicijų grąžos“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Visuomenės apklausa: po euro įvedimo gyventojų pritarimas bendrajai valiutai priartėjo prie 70 proc.

Nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvoje euro įvedimą palankiai arba labiau palankiai vertina 68 proc. gyventojų. Palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn., palaikančiųjų euro įvedimą padaugėjo 8 procentiniais punktais. Skeptiškai eurą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 30 iki 26 proc.

Nuo liepos mėnesio litų banknotai į eurus nemokamai keičiami apskričių centruose ir kai kuriose kitose vietose

Nuo liepos 1 d. iki šių metų pabaigos 83 vietose visų šalies apskričių centruose ir kai kuriuose kituose miestuose komercinių bankų padaliniai toliau nemokamai keis grynuosius litus į eurus, bet tik banknotus. Lietuvos banko kasos Vilniuje ir Kaune ir toliau nemokamai į eurus keis grynųjų litų banknotus bei monetas, tai bus daroma neribotą laiką.
 

Per du mėnesius Lietuvoje į eurus iškeista 2,8 mlrd. grynųjų litų

Nuo šių metų sausio 1 d. iki kovo 1-osios komerciniai bankai, Lietuvos paštas, Lietuvos bankas ir kai kurios kredito unijos neatlygintinai pakeitė 2,8 mlrd. vertės grynųjų litų (0,81 mlrd. Eur) ir atliko daugiau kaip 1,2 mln. keitimo operacijų. Keitimą baigus paštui ir kredito unijoms, litus į eurus galima išsikeisti komerciniuose bankuose ir Lietuvos banke.

Gyventojai ir įmonės jau pirmaisiais mėnesiais pajuto euro įvedimo naudą

Nuo euro įvedimo praėjus šimtui dienų šalies gyventojai ir įmonės jau gali finansiškai įvertinti euro įvedimo naudą: atpigusias paskolas, išnykusias valiutos keitimo ir sumažėjusias pervedimų eurais sąnaudas.

„Nors prieš euro įvedimą būta įvairių baimių ir nerimastingų prognozių, pirmieji mėnesiai su naująja valiuta patvirtino – euras pranašauto kainų šuolio nesukėlė, o jo teikiama nauda jau įgauna konkrečią finansinę išraišką“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Bankų klientai didžiąją dalį prieš euro įvedimą įneštų lėšų laiko sąskaitose

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.

SEPA

Bendra mokėjimų eurais erdvė, arba SEPA (angl. Single Euro Payments Area), – tai iniciatyva naudoti vienodas mokėjimo priemones atsiskaitymams eurais.

Gyventojams ir įmonėms Lietuvoje greitu laiku bus nesvarbu, ar lėšų mokėtojas (gavėjas) veikia Lietuvoje, ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje. Standartizavus mokėjimų formatus ir taisykles, įmonės ne tik galės optimizuoti vidaus procesus, bet ir turės galimybę paprasčiau pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją, taip bus užtikrinta mokėjimo paslaugų kokybė ir konkurencinga kaina.

Siūloma kapitalo rinkos priemonėmis skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą

Lietuvos bankas su Ūkio ir Finansų ministerijomis suformulavo ir pateikė Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių, kurių įgyvendinimas, tikimasi, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) finansavimą Lietuvoje pasinaudojant kapitalo rinkos priemonėmis.

„Aktyvesnis kapitalo rinkos priemonių naudojimas būtų kaip alternatyvus lėšų šaltinis pradedančiam verslui, kuriam dažnai nėra lengva gauti paskolų iš bankų. Todėl parengti pasiūlymai, kaip pagyvinti finansavimą,“ – sakė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Lietuvoje mažėja bankomatų

Lietuvoje mažėja bankomatų

Visi esame pripratę, kad prireikus grynųjų pinigų, jų nesunkiai galime išsigryninti artimiausiame savo banko bankomate, kurį kiekviename mieste galima rasti ko ne kiekviename prekybos centre, neretai ir gatvėse ar kitose didesnėse žmonių susibūrimo vietose. Tai išties patogu, greita ir žymiai saugiau, nei, pavyzdžiui, su savimi nešiotis dideles pinigų sumas. Žmonės priprato naudotis bankomatais, taip pat padidėjo atsiskaitymas kortelėmis prekybos centruose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, grožio įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.

Nekilnojamas turtas užsienyje

Nekilnojamas turtas užsienyje

Daugelis investuotojų, turintys dideles laisvų pinigų sumas, investuoja juos į nekilnojamąjį turtą. Tačiau ne visi investuotojai apsiriboja vien tik Lietuvos nekilnojamuoju turtu, kiti stengiasi  išplaukti į platesnius vandenis, todėl investuoja į užsienio nekilnojamąjį turtą. Tam patogu rinktis tas šalis, kuriose nekilnojamojo turto kainos yra nedidelės. Nebrangiai įsigijus NT jį galima išnuomoti arba praėjus kažkokiam laiko tarpui jį žymiai brangiau parduoti.

Kur investuoti pinigus?

Kur investuoti pinigus?

Dažnam iš mūsų iškyla šis klausimas. Tačiau vieni greitai atranda sritį, į kurią ryžtasi investuoti, kiti yra kiek konservatyvesni ir jiems yra sunkiau rasti tinkamą investavimo sritį. Ypatingai sunku tiems, kurie nori neprisiimdami didelės rizikos daug uždirbti. Iš karto galime Jus nuvilti: tokių sričių nėra. Yra arba maži procentai su maža rizika, arba didelė rizika su galimai didesniais procentais. Taigi, kiekvienas investuotojas turi suvokti, kas jam yra prioritetas: saugumas ar galimai didelės pajamos. Tai palengvins savo investavimo kelio pasirinkimą.

Aukso kainų pokyčiai

Aukso kainų pokyčiai

Auksas jau nuo senovės buvo laikomas stabilumo, turtingumo simboliu, buvo naudojamas kaip pinigai. Tie, kurie turėjo aukso jautėsi finansiškai užtikrinti, aplinkiniai juos laikė turtingais. Na, o kaip gi yra dabar? Ilgą laiką kilusios aukso kainos, šiuo metu yra gilioje duobėje. Auksas kilo daug  metų, tačiau per 2013 metus jo kaina smuktelėjo beveik 28 procentais.

KASKO draudimas

KASKO draudimas

Turbūt kiekvienas iš mūsų yra girdėjęs ne tik apie privalomąjį automobilio draudimą, bet ir apie KASKO draudimą, bet tikrai ne kiekvienas yra juo draudęsis, nors jis yra ganėtinai populiarus ir naudingas, tačiau neprivalomas. KASKO draudimu draudžiasi tie asmenys, kurie nori jaustis saugiai kelyje ir naktį ramiai miegoti, nesvarbu, kas benutiktų.

Finansų valdymas įmonėje

Finansų valdymas įmonėje

Kiekvienai naujai ar jai įsivažiavusiai įmonei yra svarbu tinkamai valdyti jos finansus. Todėl daugeliui „naujų“ verslininkų, geras finansų valdymas yra svarbus uždavinys, kurį reikia išspręsti kuo geriau. Kiekvieno verslininko galvoje knibžda šie klausimai: kur gauti  pinigų, kaip juos efektyviai naudoti, kaip tinkamai išleisti?

Greitųjų kreditų pinklės

Greitųjų kreditų pinklės

Greitieji kreditai dabar yra „ant bangos“, apie juos žino ko ne kiekvienas: tiek jaunas, tiek vyresnis žmogus. Jie žmonėms „brukami“ per visur, kur tik sugalvojama: televizijoje, internete, radijuje, gatvių stenduose, ant transporto priemonių ir t.t. Žmogui gauti greitą kreditą yra labai paprasta. Tai galima padaryti užpildžius paraišką internete ar naudojantis mobiliuoju telefonu (siunčiant SMS žinutę arba skambinant).

Kredito rizika

Kredito rizika

Dabar gauti kreditą yra lengviau nei nueiti iki parduotuvės. Tačiau, nereikia pamiršti, kad gauti yra viena, o kai reikia jį atiduoti, dažnam iškyla sunkumų, kadangi prieš imant nebuvo pagalvota apie grėsmę ir įsipareigojimus. Kredito rizika – vadinama tokia rizika, kai viena iš sandorio šalių (dažniausiai pasiskolinęs asmuo ar įmonė) gali tapti nemokia, tuo trapu antroji pusė dėl to patiria didelių nuostolių.

Banko kortelės vaikams

Banko kortelės vaikams

Vaikus pradėti pratinti prie pinigų reikia jau nuo pat mažens. Vieni tėvai tam duoda kišenpinigių grynaisiais pinigais, kiti atidaro banko sąskaitą ir suteikia galimybę vaikui naudotis mokėjimo kortele. Tačiau nepatariama pamokas apie pinigus pradėti būtent nuo antrojo etapo.  Reikia, kad vaikas suprastų, kas tai yra tikri pinigai, kaip jie išleidžiami ir pan. Todėl, visų pirma, vaikas turi susipažinti su tikrais pinigais, ir kai jau matote, kad jam sekasi su jais tvarkytis, galite atidaryti sąskaitą jo vardu ir leisti jam naudotis mokėjimo kortele.

Puslapiai

Paskolos iki 2100 EUR

Grynieji vos per 1 dieną

Be pabrangimo už įmokos vėlavima.

iki 10.000 EUR

Mažos palūkanos

Tik Vilniečiams ir Trakų raj.

Paskolą įkeičiant automobilį

Paskolos iki 17.000 EUR

Paskolos terminas iki 72 mėnesių

Vartojimo paskolos iki 15.000 EUR

60 dienų nemokamo grąžinimo garantija

Pirma paskola nemokamai iki 500 EUR iki 3 mėn

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų