Mokėjimo kortelės

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Mokėjimo kortelės

Mokėjimo kortelė dar vadinama tiesiog banko kortele ir ji skirta atsiskaityti už prekes ir paslaugas, nenaudojant grynųjų pinigų. Tai puiki priemonė, palengvinanti daugelio iš mūsų gyvenimą, kadangi nebūtina visada su savimi turėti grynųjų pinigų, jų prireikus sumokama tiesiai iš kortelės. Tokiu atveju pirktų prekių ar gautų paslaugų pardavėjui pinigus perveda kliento bankas. Atsiskaitant kortele už prekes ar paslaugas reikia suvesti savo kortelės PIN kodą (seniau reikėdavo pasirašyti ant pirkimo kvito). Asmuo, atsiskaitantis kortele yra nustatomas iš informacijos, esančios luste arba magnetinėje juostelėje.

Rūšys. Pagal naudojamas technologijas kortelės gali būti dviejų rūšių: magnetinė ir lustinė kortelė. Magnetinė – tokia, kai duomenys saugomi magnetinėje juostelėje, o lustinė – kai duomenys saugomi luste (mikroprocesoriuje). Lustinės kortelės yra saugesnės, kadangi jas sunku kopijuoti. Tuo tarpu pagal kreditingumą mokėjimo kortelės skirstomos į dvi rūšis: kredito kortelė ir debeto kortelė. Kredito kortelė dažniausiai išduodama be kredito limito, o tai reiškia, kad jos savininkas gali išleisti daugiau pinigų, nei tuo metu turi sąskaitoje. Tuo tarpu debetinės kortelės savininkas gali išleisti tiek pinigų, kiek jų turi savo sąskaitoje.

Išvaizda. Mokėjimo kortelių dydis ir forma apibrėžiama ISO 7810 standartu, pagal kurį jų forma yra stačiakampė, kraštai suapvalinti (suapvalinimo kampas 2,88 – 3,48 mm), o dydis – 85,60 x 53,98 mm. Ant kiekvienos kortelės paprastai nurodoma: savininko vardas ir pavardė, numeris, galiojimo laikas, banko ar kt. įstaigos pavadinimas.

Vis dėlto dažnai susiduriama su problema, kai klientas negali atsiskaityti kortele, kadangi  prekiautojai ar paslaugų tiekėjai neturi atsiskaitymo kortele aparatų. Taip yra daugelyje turgų, mugėse, mažose parduotuvėse, taksi ir pan. Daugelis jų nesigyja, taip sutaupydami mokesčių arba iš vis galėdami juos nuslėpti (pavyzdžiui, taksi).

Šiais laikais gyvenimas neturint mokėjimo kortelės sunkiai įsivaizduojamas, kadangi  visi pinigai (atlyginimai, pašalpos ir pan.) pervedami į asmenines mokėjimo korteles (debetines arba kreditines), siekiant išvengti „mokėjimų vokeliuose“ ir mokesčių slėpimo.

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.