Centrinis bankas ir jo funkcijos

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Centrinis bankas ir jo funkcijos

Kiekviena valstybė turi savo šalies centrinį banką. Turtingesnės šalys (Lietuva taip pat) turi nepriklausomus nuo savo valstybės centrinius bankus. Centriniai bankai gali būti vieši arba privatūs, tai priklauso nuo valstybės. Skirtumas tarp jų  yra tai, kad privatūs bankai ima nacionalinės valiutos palūkanas iš mokesčių mokėtojų, o tuo tarpu vieši – neima.

Centrinis bankas yra apibrėžiamas kaip institucija, kuri gamina valiutą. Be šito, jis dar atsakingas už palūkanų kontrolę ir pinigų tiekimo kontrolę (kitaip dar – infliaciją).

Pagrindinės funkcijos, kurias atlieka centriniai bankai yra šios: kontroliuoja pinigų tiekimą savo valstybei, įgyvendina monetarinę politiką, nustato palūkanų normas (atsižvelgiant į valiutų kursą ir infliaciją), prižiūri banko sektorių, atlieka reglamentavimą, atlieka vyriausybės bankininko funkciją bei kontroliuoja aukso kainas, šalies valiutų keitimą, vyriausybės vertybinių popierių registrą.

Didžiausi centriniai pasaulio bankai: Europos centrinis bankas (sutr. ECB), JAV federalinė rezervų sistema (FED), nacionalinis Šveicarijos bankas (SNB), Anglijos (Didžiosios Britanijos) centrinis bankas (BoE),  Japonijos centrinis bankas (BoJ), Australijos rezervų bankas (RBA),Naujosios Zelandijos rezervų bankas (RBNZ), Kanados centrinis bankas (BoC).

Lietuvos centrinis bankas. Pagrindiniu Lietuvos centrinio banko tikslu laikomas – kainų stabilumo palaikymas. Jo siekis - stengtis sudaryti palankias sąlygas šalies makroekonomikos plėtrai bei puoselėti savo šalies pinigų, kredito, atsiskaitymo sistemų patvarumą, jų stabilumą, efektyvumą ir patikimumą.

Kitos svarbios Lietuvos banko funkcijos: formuoti ir vykdyti pinigų politiką, vykdyti lietuviškų pinigų emisiją, kurti ir valdyti tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą, nustatyti lito kursto reguliavimo sistemą bei nuolat skelbti oficialų jo kursą, atlikti valstybės iždo agento funkcijas, valdyti Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoti, skatinti veiksmingą vertybinių popierių ir mokėjimo atsiskaitymo sistemų veikimą, nustatyti savo šalies kredito įstaigų skyrius, jų finansinės apskaitos principus ir tvarką, rinkti bankų, pinigų, mokėjimo balanso  ir panašius duomenis bei sudaryti mokėjimų balansą.

Lietuvos bankas rūpinasi lietuviškų pinigų – litų (banknotų ir monetų) išleidimu į apyvartą. Tik ši institucija gali juos išleisti arba išimti iš apyvartos. Pinigus spausdina patikimos Europos spaustuvės, o monetos kaldinamos UAB „Lietuvos monetų kalykla“, kuri įsikūrusi Vilniuje. Pagaminti pinigai keliauja į komercinius Lietuvos bankus, iš jų – gyventojams. 

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.