Draudimas ir jo rūšys

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Draudimas – priemonė numatomų padarinių rizikai valdyti. Jis naudojamas siekiant apsisaugoti nuo finansinių nuostolių. Iš anksto naudojant draudimą galima apsisaugoti nuo galimų neigiamų padarinių, kurie gali atsirasti dėl kažkokio įvykio, kurį numatydami galite naudotis draudimo paslaugomis.

Pagal Lietuvoje galiojantį draudimo įstatymą, draudimas skirstomas į dvi rūšis: gyvybės draudimą ir ne gyvybės draudimą.  

Gyvybės draudimui priskiriamos šios draudimų grupės:

  1. Gyvybės draudimas. Šio draudimo išmoka sumokama sulaukus reikiamo (kuris yra nustatomas) amžiaus arba mirties atveju.
  2. Gimimo arba sutuoktuvių draudimas. Šio draudimo atveju išmoka sumokama vaiko gimimo arba vestuvių atvejais.
  3. Pensijų kaupimo veiklos draudimas. Šios rūšies draudimas kaupia valstybinio socialinio draudimo įmokų kaupimą, kuris yra nustatytas pensijų kaupimo įstatyme.

 Ne gyvybės draudimui priskiriamos šios draudimų rūšys:

  1. Sveikatos draudimas. Šis draudimas galioja nelaimingų atsitikimų ir ligos atveju.
  2. Turto draudimas. Jis apsaugo nuo stichinių nelaimių (uraganų, tornadų, cunamių, potvynių ir pan.), gaisro ir kitų rizikos veiksnių.
  3. Transporto priemonių draudimas;
  4. Laidavimo draudimas;
  5. Paskolos draudimas;

Aptarkime plačiau kiekvieną iš paminėtų draudimo rūšių.

Gyvybės draudimas – toks draudimas, kuris padeda garantuoti finansinį apsidraudusio asmens stabilumą. Šis draudimas yra sudaromas kažkuriam laikotarpiui, kuris turi būti ne trumpesnis nei 5 metai, tačiau esant reikalui jį galima bet kada nutraukti. Naudodamas gyvybės draudimą besidraudžiantysis asmuo apsidraudžia savo gyvybę ir sveikatą. Jis gali nurodyti kitą asmenį (sutuoktinį ar kitą šeimos narį), kuris gaus piniginę išmoką, jeigu apdraustas asmuo mirs arba susirgs rimta liga. Dažnai dalis draudimo įmokų yra naudojamos kaupimui. Tokiu atveju apsidraudęs asmuo pasibaigus nustatytam terminui gali atsiimti sukauptas lėšas. Tėvams apdraudus vaikus, šie sukauptas pinigines lėšas gali atsiimti sulaukę pilnametystės t.y. 18 metų. Gyvybės draudimas gali būti 2 rūšių: kaupiamasis su garantuotomis palūkanomis ir kaupiamasis investicinis gyvybės draudimas. Kaupiamasis gyvybės draudimas yra toks, kai išmoka gaunama nebūtinai mirties atveju. Šio draudimo išmoka yra išmokama apsidraudusiajam asmeniui, kai pasibaigia draudimo galiojimo laikas. Kitu atveju, jei apsidraudęs asmuo miršta, išmoka sumokama naudos gavėjui. Kaupiamasis gyvybės draudimas leidžia tiksliai žinoti, kokia suma bus sukaupta, nes minimalios palūkanų normos yra iš anksto žinomos. Investicinis gyvybės draudimas nuo kaupiamojo skiriasi tuo, kad įmokas, kurias sumoka apsidraudusysis yra investuojamos.

Privalomasis sveikatos draudimas šiuo metu Lietuvoje yra būtinas, norint gauti nemokamas gydymo paslaugas. Šį draudimą vykdo valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos bei privalomojo sveikatos draudimo tarnyba. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydis yra 9 %, nuo tuo metu galiojančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).

Savanoriškas sveikatos draudimas nėra privalomas, tačiau asmenims, apsidraudusiems šio draudimo rūšimi yra kompensuojamos gydymo išlaidos. Šis sveikatos draudimas apima draudimą ligos atveju ar draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Turint šį draudimą, draudimo kompanijos gali sumokėti šias su sveikatos priežiūra susijusias paslaugas: ambulatorinį (chirurginį) gydymą, šeimos gydytojo konsultacijas ir gydymą, įvairių specialistų konsultacijas ir gydymą, diagnostinius tyrimus, slaugymo paslaugas, vaistus, tvarsčius ir kt. Tačiau vien tik šio draudimo neužtenka, būtina apsidrausti ir privalomuoju sveikatos draudimu.

Turto draudimas apima nekilnojamąjį turtą (namas, butas, kitas pastatas, kuris skirtas žmonėms gyventi ar gyvuliams laikyti taip pat būste esantys signalizacijos ar santechninė įrangos, elektros instaliacija, šildymo, kanalizacijos, vandentiekio įrenginiai ir kt.) ir kilnojamąjį turtą (buitinė technika, elektronika, baldai ir t.t.). Turtas yra draudžiamas nuo įvairiausių rizikos faktorių:  vagystė, apiplėšimas, vandalizmas, vanduo, ugnis, įvairios gamtinės jėgos, medžio užvirtimas, stiklo sudužimas, žemės drebėjimas ir kt.  Patyrus turtinę žalą ir esant apsidraudus turto draudimu yra išmokama išmoka, kuri prilyginama padarytiems nuostoliams.

Transporto priemonių draudimas yra skirstomas į šias rūšis: 1.privalomasis civilinės atsakomybės draudimas; 2. KASKO draudimas; 3. Ir mažiau populiarus – vairuotojo ir keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas  – privalomas kiekvienai motorinei transporto priemonei. Įvykus autoįvykiui draudimas atlygina nuostolius nukentėjusiajam. Jeigu vairuotojas nėra apsidraudęs šiuo draudimu, o patenka į autoįvykį, kurio kaltininkas yra pats, jis turi atlyginti savomis lėšomis visus nuostolius nukentėjusiam asmeniui, todėl verta draustis šiuo draudimu.  Tuo tarpu esantiems apsidraudusiems KASKO draudimu atlyginama žala, kuri padaryta autoįvykio metu, trečiųjų asmenų ar stichinių nelaimių metu. Naudojant KASKO draudimą papildomai galima užsisakyti kitas KASKO draudimo teikiamas paslaugas: papildomos įrangos draudimą (ratlankius, apsaugos sistemas, garso ar vaizdo aparatūrą ir kt.), automobilio nuomos draudimas (kol remontuojamas Jūsų automobilis, galite išsinuomoti pakaitinį automobilį) ir pagalbos kelyje draudimas (išsikvietus techninę pagalbą Jūsų automobilis bus transportuojamas į pageidaujamą vietą – namus ar autoservisą).

Trečioji transporto priemonių draudimo rūšis atlygina vairuotojo ar keleivių patirtus sužalojimus esant autoįvykiui.

Laidavimo draudimas yra skirtas nukentėjusiajam atlyginti tiesioginiams nuostoliams, jei apdraustasis nevykdo savo prievolių arba jas vykdo netinkamai.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduoja, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 2 d.). Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį, įstatyme numatytais atvejais ar teismo sprendimu;

Laidavimo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią (CK 6.79 str.)

Paskolos draudimas – dažniausiai taikomas būsto paskolai. Juo verta draustis turint paskolą būstui, nes esant laikinam nedarbingumui, praradus darbą ar mirties atveju draudimas padengia paskolos įmokas.

 

 

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.