Saugus būstas

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Saugus būstas

Ne paslaptis, kad kiekvienas metais įvairios gamtos stichijos pridaro daug žalos mūsų šalies gyventojams. Neretai yra nuplėšiami gyvenamųjų ar ūkinių pastatų stogai, išplaunami pamatai, užvirtę medžiai taip pat palieka nemažų nuostolių, todėl pastebima, kad daugėja žmonių norinčių savo būstą apsidrausti draudimo kompanijose. Dauguma jų suteikia galimybę apdrausti butą, pastatytą ar statomą namą bei sodybą.

Draudimo yra įvairių, įvairiausių rūšių, todėl prieš draudžiantis reikia gerai apgalvoti, kokia (-ios) draudimo rūšis (-ys) Jums yra reikalinga (-os). Prieš pasirenkant reikėtų sau susidėlioti prioritetus – kokie rizikos faktoriai yra būdingiausi Jūsų būstui ir jame esančiam turtui.

Kalbant apie būsto draudimo rūšis jų galima išskirti šias 4 pagrindines kategorijas:

  1. Paprastas būsto draudimas, kai apdraudžiamos Jūsų buto ar namo sienos. Nuostoliai kompensuojami tuo atveju, kai jie atsiranda dėl šių priežasčių:  dėl įvairių gaminių jėgų (pavyzdžiui, krušos, audros, žaibo iškrovos); gaisro ar sprogimo atvejais; įvykus vandentiekio, šilumos tinklų, kanalizacijos avarijoms ar užliejimui; dėl kitų asmenų veiklos – įsilaužimo, vandalizmo ir pan.
  2. Namuose esančio turto draudimas. Šia draudimo rūšimi yra apdraudžiamas įvairus, namuose esantis, turtas, pavyzdžiui, baldai, buitinė technika, kompiuterinė technika, elektronika ir pan.
  3. Papildomas turto draudimas. Šiuo draudimu galima apdrausti, pavyzdžiui, langų stiklus, namuose esantį dviratį ir pan. Konkretų sąrašą galima sužinoti draudimo bendrovių darbo vietose. Kiekvienoje iš jų, jis gali skirtis.
  4. Civilinė turto savininko atsakomybė. Ši draudimo rūšis – skirta daugiabučių namų gyventojams, kadangi dažnai atsitinka taip, kad užliejami apačioje esantys butai. Tokiu atveju nuostolius, apsidraudus šios rūšies draudimu, nuostolius turėtų atlyginti draudimas.

Kalbant apie draudimo kainą ji gali svyruoti, priklausomai nuo kai kurių aspektų, pagrindinis iš jų – pasirinktos rizikos. Apgalvojus ir išsirinkus, kokios rizikos grupės Jums aktualiausios reikėtų ieškoti draudimo kompanijos, kuri pasiūlytų geriausią kainą.  Kainą įatakoja būsto parametrai: rinkos vertė, statybos metai, bendras būsto plotas, ar yra įrengtos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, šarvuotos durys, signalizacija ir pan. Taigi turint butą pirmame arba pakutiniame aukšte teks mokėti didesnes draudimo įmokas negu gyvenant tarpiniuose aukštuose, kadangi jų rizika yra didesnė. Lyginant naujos ( tarkim 2005 m.) statybos butą su senos (1985 m.) už naujos statybos būsto draudimą reikės mokėti mažiau, nei už senos. Taip pat mažiau mokėti reikėtų renovuotam būstui ir būstui, kuriame yra įrengta signalizacija. Už visus šiuos išvardintus dalykus vidutiniškai mažiau tektų mokėti apie 10 – 12%.

Lietuvoje šiuo metu savo būsto saugumu yra pasirūpinę maždaug ¼ (ketvirtadalis) gyventojų, tačiau tik 1/3 (trečdalis) iš jų pasirūpina namų turto draudimu, kiti būstą apdraudžia tik paprastuoju būsto draudimu (tik sienas). Reiktų įvertinti įvairius rizikos faktorius (pvz, gaisro atvejį), kad suprastumėte, kodėl verta drausti savo būstą. Juk visi svajoja apie saugius ir ramius namus!

Pozicija: 
Home [Aktualijos]

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.