Euras

Pinigai per 1 dieną! Paskola iki 20,000Eur. Užpildykite paskolos formą

Gauti paskolą

Europos Centrinis Bankas: Lietuvoje sėkmingai baigtas perėjimas prie euro

  • 2015 m. sausio 15 d. pasibaigė laikotarpis, kai buvo galima atsiskaityti ir litais, ir eurais.
  • Lietuvos bankas litų banknotus ir monetas į eurus keis neribotą laiką.

Šiandien pasibaigus dviem savaitėms, kai atsiskaityti buvo galima ir litais, o grąža buvo atiduodama eurais, eurai tapo vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Taip buvo baigtas daug mėnesių trukęs Lietuvos institucijų, padedant Eurosistemai ir Europos Komisijai, pasirengimas naujajai valiutai.

Visuomenės apklausa: po euro įvedimo gyventojų pritarimas bendrajai valiutai priartėjo prie 70 proc.

Nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvoje euro įvedimą palankiai arba labiau palankiai vertina 68 proc. gyventojų. Palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn., palaikančiųjų euro įvedimą padaugėjo 8 procentiniais punktais. Skeptiškai eurą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 30 iki 26 proc.

Per du mėnesius Lietuvoje į eurus iškeista 2,8 mlrd. grynųjų litų

Nuo šių metų sausio 1 d. iki kovo 1-osios komerciniai bankai, Lietuvos paštas, Lietuvos bankas ir kai kurios kredito unijos neatlygintinai pakeitė 2,8 mlrd. vertės grynųjų litų (0,81 mlrd. Eur) ir atliko daugiau kaip 1,2 mln. keitimo operacijų. Keitimą baigus paštui ir kredito unijoms, litus į eurus galima išsikeisti komerciniuose bankuose ir Lietuvos banke.

Gyventojai ir įmonės jau pirmaisiais mėnesiais pajuto euro įvedimo naudą

Nuo euro įvedimo praėjus šimtui dienų šalies gyventojai ir įmonės jau gali finansiškai įvertinti euro įvedimo naudą: atpigusias paskolas, išnykusias valiutos keitimo ir sumažėjusias pervedimų eurais sąnaudas.

„Nors prieš euro įvedimą būta įvairių baimių ir nerimastingų prognozių, pirmieji mėnesiai su naująja valiuta patvirtino – euras pranašauto kainų šuolio nesukėlė, o jo teikiama nauda jau įgauna konkrečią finansinę išraišką“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Bankų klientai didžiąją dalį prieš euro įvedimą įneštų lėšų laiko sąskaitose

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.

SEPA

Bendra mokėjimų eurais erdvė, arba SEPA (angl. Single Euro Payments Area), – tai iniciatyva naudoti vienodas mokėjimo priemones atsiskaitymams eurais.

Gyventojams ir įmonėms Lietuvoje greitu laiku bus nesvarbu, ar lėšų mokėtojas (gavėjas) veikia Lietuvoje, ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje. Standartizavus mokėjimų formatus ir taisykles, įmonės ne tik galės optimizuoti vidaus procesus, bet ir turės galimybę paprasčiau pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją, taip bus užtikrinta mokėjimo paslaugų kokybė ir konkurencinga kaina.

Eurų banknotai

Nuo 2002 m. sausio 1 d. apyvartoje yra septynių nominalų eurų banknotų (5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų). Autorių teisės į eurų banknotų dizainą priklauso Europos Centriniam Bankui (ECB).


Naujiausi straipsniai

Aukso kainų pokyčiai

Aukso kainų pokyčiai

Auksas jau nuo senovės buvo laikomas stabilumo, turtingumo simboliu, buvo naudojamas kaip pinigai. Tie, kurie turėjo aukso jautėsi finansiškai užtikrinti, aplinkiniai juos laikė turtingais. Na, o kaip gi yra dabar? Ilgą laiką kilusios aukso kainos, šiuo metu yra gilioje duobėje. Auksas kilo daug  metų, tačiau per 2013 metus jo kaina smuktelėjo beveik 28 procentais.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Investavimas į žaliavas

Investavimas į žaliavas
Investavimas į žaliavas

Žaliavos – medžiagos, kurios užauginamos arba išgaunamos iš kitų medžiagų. Paprastai jos naudojamos įvairiems produktams gaminti. Keletas žaliavų ir jų panaudojimo pavyzdžių: iš tauriųjų metalų gaminami juvelyriniai dirbiniai, iš žemės ūkio produkcijos gaminami maisto produktai, nafta – naudojama energijos ištekliams, metalai – elektronikai, statyboms, apdirbimo pramonei ir pan. Žaliavos pradėtos naudoti ir kaip investavimo objektas. Anksčiau  į jas investuoti galėjo tik stambesnės kompanijos, nes žaliavų biržose buvo leidžiami tik stambūs sandoriai.

Trečios pakopos pensijų fondų sistema

Trečios pakopos pensijų fondų sistema

Trečiosios pakopos pensijos kaupimas yra neprivalomas, tačiau tie, kurie nori turėti užtikrintesnę senatvę, kaupia dar ir šioje pensijų sistemoje. Paprastai tai daroma ne savarankiškai (kadangi reikia daug žinių ir išmanymo), o naudojantis savo darbą išmanančių institucinjų paslaugomis - dalyvaujama trečiosios pakopos pensijų fonduose, investuojama į investicinius fondus ar dalyvaujama kaupiamajame gyvybės draudime. Šioje pensijų kaupimo sistemos pakopoje gali dalyvauti be išimties visi (netgi tie, kurie nedalyvauja pirmoje ir antroje pensijų kaupimo pakopose).

Užsiprenumeruoti RSS - Euras

Gaukite geriausią paskolos pasiūlymą!