Asmeniniai finansai

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Asmeniniai finansai

Asmeniniai finansai tai – žmonės, kurie veda savo finansinį ūkį. Tai gali būti šeimos nariai (tėvai su vaikais, seneliai su anūkais) taip pat nesusituokę, bet kartu gyvenantys asmenys, kitaip tariant tam tikra žmonių grupė. Finansų valdymas – sprendimai ir veiksmai susiję su finansais.

Asmeninių finansų sritį apima ne tik taupymas ( kaip galvoja dauguma žmonių), bet ir kasdieniniai finansai (savo pajamų ir išlaidų valdymas), draudimas, skolinimasis bei investavimas. Ir kiekvienas iš mūsų turi sugebėti susitvarkyti su šiomis asmeninius finansus apimančias sritis. Pasiskolinti tiek, kiek reikia ir kiek sugebėsime grąžinti; kaip ir kur saugiai investuoti; kokiai institucijai patikėti draudimą, kokią savo gaunamų pajamų dalį ir kur taupyti kiekvieną mėnesį ir kt.

Biudžetas – glaudžiai susijęs su asmeninių finansų valdymu, jis laikomas pagrindiniu instrumentu.  Biudžetas yra naudingas tuo, kad atspindi pinigų srautus, jo dėka žinome, kokios yra mūsų pajamos, ir kokios išlaidos. Patariama kiekvienai šeimai vesti šeimos biudžetą: užsivesti atskirą sąsiuvinį, kuriame rašyti savo pajamas ir išlaidas mėnesiui. Neretai žmonės nustemba, kiek išleidžia vieniems ar kitiems dalykams, ir tai padeda ateityje jiems sumažinti savo išlaidas tam tikrose srityse. Taigi, biudžetas mums padeda siekti finansinių tikslų.  

Biudžetą sudaro: pajamos, kurios gali būti pastovios, nepastovios ir svyruojančios, išlaidos, kurios yra būtinos (būstas, įvairūs mokesčiai, maistas, transportas) ir svarbios (drabužiai, laisvalaikis ir kt.).

Ar mums reikalingi finansiniai tikslai? Taip. Kodėl? Todėl, kad esant nusistačius finansinius tikslus, jie mums suteikia krypties pojūtį, padeda įvertinti pasiekimus, suteikia pastangas ir disciplinuoja bei padeda surasti efektyviausius finansinius sprendimus. Taigi, pirmiausiai reikėtų nustatyti savo finansinį tikslą (pvz., automobilis, kelionė, būsto pradinis įnašas, vaikų studijos ar kt.), tada reikėtų jį įkainoti t.y. nusistatyti sumą, kurios reikės tam finansiniam tikslui įgyvendinti ir  galiausiai, reikėtų paskaičiuoti, kiek laiko reikės savo finansinio tikslo sumai sukaupti.

Kas yra laikoma svarbiausiais finansiniais prioritetais? Pagrindiniais laikomi šie: sumokėti visi mokesčiai, santaupos nenumatytiems atvejams, nelamingų atsitikimų draudimas, kaupimas ateičiai (senatvei ar vaikams) bei investavimas, tam kad pinigai dirbtų ir daugėtų.

Yra vienas greitas būdas pasiekti savo finansinius tikslus – skolinimasis. Tačiau šis būdas yra pavojingas, nes sukuria iliuziją, kad mes galime gyventi geriau, ypač tada yra skolinamasi vartojimui (kelionei, automobiliui). Skolinimasis gali pagelbėti jeigu norima įsigyti būstą, nekilnojamąjį turtą ar gauti verslo paskolą, nes, pavyzdžiui, būstui savarankiškai gali reikėti taupyti visą gyvenimą, ko turbūt nei vienas iš mūsų nenorime.

Norint pasiekti savo finansinius tikslus reikia valdyti savo asmeninius finansus, o juos valdyti Jums padės sudarinėjamas mėnesinis biudžetas bei visų metų išlaidų planas.

Apibendrinant visą, apie ką buvo kalbėta anksčiau galima būtų  paminėti tai, kad finansiniai tikslai padeda rasti geriausius finansinius sprendimus ir suteikia kryptį juos pradėti, o santaupos suteikia finansinę apsaugą ir padeda išlaikyti tolygią gyvenimo kokybę, kai keičiasi ekonominės aplinkybės.

 

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.