Asmeninių finansų valdymas

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Asmeninių finansų valdymas

Šių dienų realybė yra tokia: prekių ir paslaugų kainos kyla, atlyginimai nesikeičia, arba jei ir padidėja, tai labai minimaliai, indėlių palūkanos, deja,  yra mažos, todėl juose laikydami pinigus daug neuždirbsite, tačiau jie ten bus saugūs. Susiklosčius tokiai finansinei situacijai reikia mokėti valdyti savo finansus tam, kad nenuskurstume ir dar labiau nepabogintume savo finansinės padėties. Specialistai pataria laikytis keleto paprastų taisyklių: stengtis, kad Jūsų išlaidos  nebūtų didesnės už pajamas, turint kažkokių finansinių tikslų (pavyzdžiui, naujos buitinės technikos įsigijimas) reikia po truputį jiems ruoštis iš anksto, turėti sankaupų „juodai dienai“ arba nenumatytiems atvejams, prireikus skolintis, tai daryti apgalvotai ir atsakingai. Tačiau ne visi sugeba jų laikytis. Žmonės dažnai elgiasi visiškai priešingai: išleidžia daugiau nei uždirba, neturi finansinių tikslų, netaupo nenumatytiems atvejams ar prisiskolina ir tik tada pradeda galvoti, ką dabar daryti ir kaip grąžinti skolas. Atrodo, kad visi žino, ką reikia daryti, bet niekas taip nedaro. Tokiam elgesiui vieno paaiškinimo nėra, tačiau tai gali įtakoti paties žmogaus asmeninės savybės (tai jau paties žmogaus požiūris į šiuos dalykus, jo noras, auklėjimo pasekmės ir pan.), įvairios aplinkybės (pajamų dydis, šeimyninė padėtis, amžius, skolos, santaupos, paskolos ir pan.) ar netgi bendra, supanti aplinka (finansinė padėtis, infliacija, atlyginimų mažinimas, kainų augimas ir pan.).

Taigi, dabar panagrinėsime kiekvieną iš ankščiau paminėtų taisyklių. Ką reikia daryti siekiant, kad išlaidos nebūtų didesnės už pajamas. Visų pirma reikėtų numatyti savo realias pajamas, taip bus lengviau planuoti išlaidas. Pagrindinėms išlaidų kategorijoms priklauso: maistas ir gėrimai, drabužiai ir avalynė, transportas, būstas, vaikų išlaidos, laisvalaikis ir kt.  Reikia susidaryti sau planą ir jo laikytis bei stengtis ugdyti savo įpročius, pavyzdžiui, į parduotuvę eiti tik su būtinųjų prekių sąrašu ar įprasti apsipirkinėti vieną kartą į savaitę, o ne eiti į parduotuvę pritrūkus kokio nors vieno produkto ir taip susiviliojus „akcijomis“ išleisti trigubai daugiau nei turėjote.

Kalbant apie pinigų atsargas nenumatytiems atvejams patariama jų sukaupti tiek, kiek yra Jūsų 3 – 6 mėnesių atlyginimų santaupos, idealiausiu atveju laikoma, kai sankaupų dydis yra 12 mėnesių atlyginimų dydžio.  O šios atsargos reikalingos tokiems atvejams, kai nebelieka pinigų, pavyzdžiui, kai netekama darbo, kai prarandamos pašalpos ir kad nereikėtų skolintis iš kitų (šeimos narių, giminaičių, draugų ar dar blogiau imti paskolą). Beje, tokias santaupas patariama laikyti banko indėlių sąskaitoje, nes ten jie yra saugūs.

Ir paskutinė taisyklė apie tai, kad dideliems tikslams reikia ruoštis iš anksto. Norint pasiekti tokius tikslus kaip nuosavo verslo kūrimas, nekilnojamo turto įsigijimas (buto, namo), vaikų mokslai, pasiruošimas senatvei ir pan. reikia tai turėti omenyje ir kaupti tam tikslui pinigus. Taigi, pavyzdžiui verslui pradėti reikia sukaupti nemažą (keliasdešimt tūkstančių) pradinį kapitalą. Tuo tarpu norint įsigyti nuosavą būstą jeigu nežadate imti paskolos tai taupyti teks nemažai metų (priklausomai nuo pajamų dydžio), o jeigu žadate imti paskolą, tai vis tiek reikės turėti sutaupius 15 % būsto vertės. Taupant vaikų mokslams patariama jau vaikui gimus atidaryti naują sąskaitą ir kiekvieną mėnesį įnešti kažkokį procentą nuo gaunamų pajamų. Taip iki vaikui pradedant studijuoti, suma turėtų būti pakankama jei ne visiems keturiems bakalauro studijų metams, tai bent jau studijų pradžiai.

Na, ir pabaigai, jei Jūs laikysitės šių 4 ankščiau minėtų taisyklių, pagerinsite savo finansinę padėtį ir atitolinsite galimybę nuskursti. Taigi, Jums rinktis, ar verta jų laikytis ar ne.

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.