Automobilio įsigijimas ir išlaikymas

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Automobilio įsigijimas ir išlaikymas

Daugeliui iš mūsų šiandieninis gyvenimas yra sunkiai įsivaizduojamas be automobilio. Jis yra kaip susisiekimo priemonė, kuri yra labai patogi. Daugeliui, kurie yra pripratę turėti nuosavą automobilį ir su juo važiuoti visur,  kur tik prireikia, mintis apie savaitę be jo kelia didelį diskomforto jausmą. Tačiau automobilio turėjimas turi vieną pagrindinį minusą – brangų išlaikymą. Nesvarbu, koks automobilis bebūtų (naujas, ar senesnių metų), jo išlaikymas vistiek kainuoja: degalai (benzinas – brangiausiai, dyzelinas ir dujos – pigiau), privalomasis draudimas (kai kurie draudžia ir KASKO draudimu, kuris taip pat nepigus ir sumuojamas prie papildomo draudimo), techninė apžiūra (ją privaloma atlikti kas dvejus metus), mokamas parkavimas ar garažas ir skaudžiausios išlaidos patiriamos ties automobilio remontu.

Nusprendus įsigyti automobilį reikia sau atsakyti į pagrindinius klausimus: ar jis iš tikrųjų Jums yra reikalinas, galbūt visur, kur reikia, nuvažiuoti galima naudojantis viešuoju transportu, ar pakaks pinigų jo išlaikymui ir pan. Jeigu atsakius į pagrindinius klausimus, nusprendžaite, kad vis dėlto automobilį įsigyti yra privalu, tuomet svarbu „neiššokti sau virš bambos“. Reikia pirkti tokį automobilį, kuris atitiktų Jūsų finansines galimybes. Nesvarbu, kad esate susitaupę 40 ar 50 tūkstančių litų, reikia atsižvelgti į mėnesines pajamas ir patariama automobilį pirkti tokios vertės, kad ji būtų ne didesnė, nei 6 Jūsų atlyginimų vertė t.y. jeigu per mėnesį uždirbate 2000 litų, turėtumėte įsigyti automobilį, kurio vertė būtų ne didesnė nei 12 tūkstančių litų, nesvarbu, jog galimybės tuo metu leidžia pirkti didesnį. Esmė tame, kad kuo brangesnis automobilis, tuo brangesnis jo remontas. Sakykime, kad Jūs vis dėlto nusprendėte įsigyti automobilį, kurio vertė apie 50 tūks. Litų (nes tam turėjote pinigų), tačiau jam sugedus už remontą teko mokėti 4000 litų, kai tuo tarpu Jūsų mėnesio atlyginimas tik 2000 litų! Taigi, verta laikytis šios taisyklės, kadangi automobilis toli gražu ne  investicija, jis labai greitai nuvertėja. Verta žinoti, kad įsigijus naujutėlaitį automobilį iš salono ir iš karto mėginant jį parduoti, gautumėte mažiau maždaug 15 – 30 procentų nuo jo pradinės sumos, vien dėl to, kad jis jau buvo išvažiavęs į gatvę ir jau yra antrinėje rinkoje.

Tuo atveju, kai automobilį įsigyti yra būtina (tarkim, jis yra Jūsų darbo priemonė), o jam įpirkti pakankamai lėšų nėra, galima jų pasiskolinti (iš giminių, draugų ar imti paskolą) arba tiesiog jį pirkti išsimokėtinai. Tačiau tai yra ganėtinai rizikinga, kadangi automobilis nėra ilgalaikis turtas, jį galima prarasti (vagystė, avarija ir pan.) ir tokiu atveju skolą vistiek tektų grąžinti.

Dabar daug šeimų turi ne po vieną, o bent 2 automobilius (ir vyras, ir žmona), kitais atvejais net 3 automobilius. Tačiau ar verta jų tiek turėti? Galbūt į darbus galima būtų važiuoti vienu automobiliu? Tokiu atveju atkristų kito automobilio išlaidos: degalai, draudimas, techninė apžiūra, remontas ir kt.

Taigi, neužtenka vien įsigyti automobilį, jį reikia dar ir išlaikyti. Kaip sakoma: „įsigyti automobilį gali kiekvienas, tačiau jį išlaikyti – ne visi“. Norint jį ne tik įsigyti, bet ir išlaikyti, patariame naudotis patarimais, nurodytais mūsų straipsnyje.

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.