Biudžeto planavimas

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Biudžeto planavimas

Visų pirma reikėtų pradėti nuo to, kas jis yra. Taigi, biudžetu vadinama materialinių išteklių ir lėšų visuma. Jo dėka galima stebėti pinigų srautus ir juos valdyti. Dažnas, kuris susiduria su finansiniais sunkumais, kreipiasi į ekonomikos specialistus prašydamas patarimo, kaip sumažinti įsiskolinimus ar išlaidas. Jie pataria vesti asmeninį finansų biudžetą, nes jo dėka matome, kur nukeliauja mūsų pinigai. Pavyzdžiui, turbūt retas kuris susimąsto, kiek jam kainuoja dažnas pomėgis gerti kavą kavinėse, einant pasivaikščioti ir kitose vietose (kavos kaina ne mažiau 5 litai už puodelį). Todėl vedant biudžetą matoma, kur „dingsta“ pinigai ir todėl yra lengviau juos kontroliuoti.

Neretai biudžeto vedimas padeda išvengti rizikingų situacijų, nes jį vedant dažniausiai sugebama išmokti taupyti ir taip pasiruošiama nenumatytoms išlaidoms, su kuriomis, deja, tenka susidurti kiekvienam (pavyzdžiui, sugedus automobiliui, gali tekti sumokėti nemažą sumą už jo remontą). Žmonės, kurie veda savo asmeninį ar šeimos biudžetą, pastebi, kur per daug išleidžia ir tai jiems padeda sumažinti išlaidas tose srityse ir taip sutaupyti svarbesniems dalykams.

Tiesa ta, kas biudžeto sudarymas nėra lengvas darbas, jis reikalauja: laiko, noro, žinių, pastangų, dažnai net ir specialistų pagalbos, kuri būna mokama, taigi ir pinigų. Tačiau bet kokiu atveju tai atsiperka, nes jo dėka galima sutaupyti pinigų ir juos efektyviai panaudoti bei pasiekti finansinę sėkmę.

Taigi, norint pradėti planuoti savo biudžetą pirmiausiai reikia suskirstyti ir sužymėti visas sritis, kur galimai nukeliauja pinigai. Dažniausiai tai yra šios sritys: maistas ir gėrimai; drabužiai, avalynė (jų valymas, taisymas ir priežiūros reikmenys); būstas (jo priežiūra, mokesčiai, paskolos, draudimo įmokos); transportas (kuras, automobilio remontas, jo priežiūra, baudos, viešasis transportas); sveikatos priežiūra (gydymo išlaidos, medikamentai, grožio salonų teikiamos paslaugos, higienos ir dekoratyvinės kosmetikos prekės); švietimo paslaugos (įmokos už mokslą, raštinės prekės, vaikų apipirkimas mokyklai); pramogos (kelionės, koncertai, kavinės, vakarėliai, kinas, knygos, žurnalai ir pan.).

Reikia stengtis pritaikyti biudžetą pagal savo poreikius. Visada, prieš kažką perkant ar įsigyjant, pirmiausia reikia pagalvoti, ar tai Jums tikrai yra reikalinga. Pavyzdžiui, jei Jūsų geriausia draugė nusipirko naujausią „Gucci“ suknelę, nepulkite tokios pirkti ir Jūs, pirmiausiai apsvarstykite, ar ji tikrai reikalinga, kur ją dėvėsite ir pan.

Planuojant biudžetą patariama užsibrėžti finansinius tikslus: trumpalaikius arba ilgalaikius. Prie trumpalaikių tikslų priskiriami mažesnių santaupų reikalaujantys pirkiniai ar paslaugos (kelionė, automobilis, televizorius, baldai ir pan.), o prie ilgalaikių priskiriami tokie, kuriems reikia ilgalaikių nuolatinių investicijų (būsto pirkimas, investavimas, taupymas vaikų mokslams ir pan.). Biudžeto planavimui labai svarbu yra teisingai paskaičiuoti savo tikslias pajamas tokias kaip atlyginimas iš darbo, individualios veiklos pajamos, pajamos iš verslo ar kt.  Nežinant savo tikslių pajamų galite apsirikti, paskirstant ar skaičiuojant išlaidas. Kitas svarbus dalykas biudžeto planavime – pasiruošimas nenumatytoms išlaidoms. Tokios neplanuotos išlaidos kaip namų ar automobilio remontas, liga, laikinas nedarbingumo praradimas gali kainuoti nemažus pinigus, todėl reikia stengtis planuoti savo biudžetą taip, kad liktų santaupų „juodai dienai“.

Specialistai pataria planuojant savo biudžetą jį reguliariai (kartą per mėnesį ar dažniau) peržiūrėti ir išanalizuoti savo išlaidų sritis. Toks išlaidų analizavimas yra naudingas, nes galima palyginti tam tikrą išlaidų kategoriją su praėjusiais mėnesiais ir matyti, kur išleista daugiau, o kur mažiau. Pagal tai galima pakoreguoti savo išlaidas: jei jos kažkurioje kategorijoje yra per didelės, tuomet reikia stengtis jas sumažinti, o jei kažkokiai sričiai skiriama labai mažai pinigų, tuomet galima ten šiek tiek paišlaidauti, tačiau norint sutaupyti reikia nuolat ieškoti sričių, kur išlaidas galima būtų sumažinti. Taip pat patariama nusistatyti sau taisykles, pavyzdžiui, kiek pinigų per mėnesį žadate atsidėti taupymui, o kiek į „nenumatytų atvejų“ sąskaitą. Geriausiai būtų imti ne konkrečias sumas, o procentus nuo uždirbamų pajamų, nes tuo atveju jeigu pajamos pasikeistų į mažąją pusę gali būti sunku išsiversti, o jei jos padidėtų, tai automatiškai padidėtų ir išlaidos.

Taigi, biudžeto planavimas yra rekomenduotinas visiems, kurie rūpinasi savo šviesesne ateitimi ir siekia išvengti finansinių problemų. Tereikia netingėti ir kiekvieną mėnesį skirti laiko pajamų ir išlaidų analizei ir paskirstymui. 

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.