Darbo užmokestis

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Darbo užmokestis

Darbo užmokestis, kitaip dar vadinamas alga arba atlyginimu, tai pinigai, mokami darbuotojui už jų darbo jėgą, kuri yra kaip gamybos veiksnio panaudojimas. Atlyginimas dažniausiai yra nustatomas darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimu (derybų metu), per darbo pokalbį, o valstybinėse įstaigose (mokyklose, ligoninėse, darbo biržoje ir t.t.) yra mokamas iš anksto nustatyto dydžio atlyginimas, kuris nepriklauso nuo darbuotojo norų (prašymo). Paprastai, darbuotojui sutikus atlyginimas mokamas 1 kartą į mėnesį, tačiau jo prašymu gali būti mokamas 2 ar daugiau kartų, taip gaunant ne visą atlyginimą iš karto, o dalimis.

Darbo užmokestis gali būti dviejų rūšių: fiksuotas darbo užmokestis arba priklausantis nuo išdirbio. Fiksuotas yra tada, kai kiekvieną mėnesį yra mokama nustatyto dydžio alga (pavyzdžiui, 2000 litų). Šiuo atveju privaloma išdirbti nustatytą valandų skaičių. Kai darbo užmokestis priklauso nuo išdirbio, tuomet išmokamas atlyginimas pagal tai, kiek darbuotojas per tą mėnesį išdirbo valandų. Pavyzdžiui, vieną mėnesį darbuotojas išdirbo 100 darbo valandų, jo valandinis įkainis yra 10 lt, vadinasi tą mėnesį jo atlyginimas bus 1000 litų. Tuo tarpu kitą mėnesį tas pats darbuotojas išdirbo 135 darbo valandas, vadinasi jo atlyginimas bus 1350 litų. Dažniausiai kiekvieną mėnesį atlyginimas svyruoja 100 – 400 litų skirtumu.

Šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Lietuvoje yra 1000 litų (minimalus valandinis atlygis  - 6,06 lito). Tačiau minėtasis 1000 litų yra tik „ant popieriaus“, realiai darbuotojai tiek negauna. Taigi paanalizuosime kas yra neto ir bruto atlyginimai. Bruto arba kitaip atlyginimas „ant popieriaus“  - darbo užmokestis, kuris tenka vienam darbuotojui, neatskaičius jokių mokesčių: valstybinio socialinio draudimo, pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Minimalios algos atveju tai – 1000 litų. Į bruto atlyginimą įskaičiuojama alga už atliktą darbą, įvairios priemokos priedai, vienkartinės premijos, atostogų kompensacija ir pan. Neto arba atlyginimas į rankas - darbo užmokestis, kuris mokamas darbuotojui, jau po mokesčių (gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos mokesčio) nuskaitymo.

Dažnai darbuotojas gaunantis minimalų atlyginimą galvoja, kad jis labai pigiai kainuoja savo darbdaviui, tačiau tiesa ta, kad darbdavys moka kur kas daugiau nei 1000 litų (šiuo metu). Paanalizuokime, kokius papildomus mokesčius turi mokėti darbdavys. Taigi, ant popieriaus (darbo sutartyje) rašo, kad darbuotojas dirba už 1000 litų algą, tačiau į rankas jis gauna tik apie 824 litus, kadangi turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris yra 15 % (85.50 lt) ir privalomojo sveikatos draudimo mokestį – 9 % (90 litų). Visa tai sudaro 1000 litų. Tačiau darbdavys dar turi mokėti socialinio draudimo mokestį – 30,98 % (šiuo atveju tai – 309,80 lt) ir įmoką į garantinį fondą – 2 % (2 lt). Taigi, viso darbdavys už 1 darbuotoją, gaunantį MMA moka 1312 litų.

Kaip jau minėjome šio straipsnio pradžioje darbuotojui atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį, tačiau jam pageidaujant gali būti ir kitaip. Vienas iš tokių mokėjimų – avansas. Tai iš anksto mokama (darbuotojui paprašius) atlyginimo dalis. Jis labai patogus, kai darbuotojui pristinga pinigų, nereikia kreiptis į greituosius kreditorius ar bankus dėl paskolos, galima kreiptis tiesiog į darbdavį, dėl išankstinio atlyginimo arba jo dalies išmokėjimo.

Siekiant išvengi mokesčių slėpimo ir jų nemokėjimo, dabar darbo užmokestis nėra duodamas grynais pinigais ar „vokelyje“, jis išmokamas tiesiai į darbuotojo banko sąskaitą. Taip patogiau ir darbdaviui, ir darbuotojui, ir, žinoma, mūsų Valstybei, kadangi slėpdami mokesčius skurdiname vieni kitus. 

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.