Finansų valdymas

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Finansų valdymas

Žodis finansai neturi vieno bendro apibrėžimo, todėl skirtingi asmenys finansus traktuoja skirtingai. Vieni finnasus apibrėžia kaip pinigų valdymo mokslą ir meną, kiti juos vadina tiesiog pinigais ir vertybiniais popieriais, dar kiti procesu, kurio metu pinigai pasiskirsto tarp gyventojų ir vyriausybinių įstaigų, apimant finansines įstaigas, finnasines priemones ir rinkas . Paprastai finansų terminas yra naudojamas pinigų ir kitokio turto situacijos analizei, pinigų ir kito turto valdymui ir kontrolei, projektų finansinei situacijai bei rizikos įvertinimui.

Finansus galima išskirstyti į 3 sritis, kurios yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Pirmoji – investicijos. Kalbant apie investicijas, šios srities specialistai yra vertybinių popierių analitikai ir pardavėjai, o jų darbas yra analizuoti vertybinius popierius ir juos komplektuoti atsižvelgiant į investuotojų pageidavimus. Antroji sritis – pinigų ir nuosavybės rinka. Šios srities specialistai dirba draudimo kompanijose, komercinės paskirties bankuose ir investicinės bankininkystės firmose. Ir trečioji sritis – verslo finansai (dar vadinami finansų valdymu). Finansų valdymu yra vadinamas ekonomikos principų pritaikymas kažkokiai įmonei. Jis glaudžiai susijęs su įmonių ribotų išteklių paskirstymu atsižvelgiant į finansinius sprendimus.

Finansų valdymas susideda iš trijų etapų: planavimo, organizavimo ir kontrolės. Planavimas yra pirmasis finansų valdymo etapas. Norint, kad jis vyktų efektyviai, reikia nustatyti įmonės ilgalaikius tikslus, suformuoti jos veiklos strategiją ir parinkti tinkamiausias veiklos priemones. Siekiant, kad planavimas būtų efektyvus, reikia vesti biudžetą, sudaryti pinigų srautų ataskaitą ir pelno – nuostolių ataskaitą. Kalbant apie kiekvieną iš šių įrankių: biudžetas yra veiklos planas, kuris numato užduotis ir išteklius, visoms įmonės veikloms kažkuriam laikotarpiui (dažniausiai 12 mėnesių arba 1 mėnesiui); pelno – nuostolių ataskaitoje yra nurodomos visos pajamos uždirbtos įmonėje per tam tikrą laikotarpį bei sąnaudos, kurios buvo reikalingos toms pajamoms uždirbti, pelno – nuostolių ataskaita padeda spręsti apie įmonės veiklą bei prognozuoti jos perspektyvas; pinigų srautai yra sudaromi, kad neatsirastų laiko tarpų, kurių metu įmonė nesugebėtų padengti savo įsipareigojimų. Antrasis finansų valdymo etapas – organizavimas. Jo metu yra koordinuojami įmonės veiksmai, kurių metu visos veiklos sritys yra grupuojamos pagal funkcijas. Ir trečiasis etapas – kontrolė. Jos metu yra parengiami veiklos standartai (normos) ir faktiniai veiklos rezultatai yar lyginami su tais standartais (normomis).

Kiekvienas sprendimas, susijęs su finansais turi tam tikras pasekmes (geras arba blogas, trmpalaikes arba ilgalaikes), todėl finansų valdymas yra svarbus veiksnys. Valdant finansus sprendimai turi būti priimami apgalvotai ir protingai. Patariama nepriimti skubotų sprendimų. 

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.