Mokesčiai

Pinigai per 1 dieną! Paskola iki 20,000Eur. Užpildykite paskolos formą

Gauti paskolą
Mokesčiai

Mokesčiai yra neatsiejama kiekvienos valstybės dalis. Kiekvienas iš mūsų žino apie mokesčius, dažnas skundžiasi jų užgulta našta. Tačiau mokesčių išvengti neįmanoma, juos turi mokėti kiekvienas pilietis. Seime dažnai priimamos įstatymų pataisos, kuriomis keičiami jau esami mokesčiai arba priimami nauji įstatymai, apsprendžiantys naujus mokesčius. Pavyzdžiui, neseniai buvo priimtas „pagalvės“ mokestis kai kuriems Lietuvos kurortams. Lietuvoje mokesčių įstatymus reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija.

Paprastai mokesčiai skirstomi į dvi rūšis: progresinius ir proporcinius mokesčius. Didėjant pajamoms ar įsigijus didesnį turtą, didėja ir mokesčiai, pavyzdžiui, pajamų mokestis, kuris skaičiuojamas nuo atlyginimo. Tai vadinama progresiniais mokesčiais. Tuo tarpu proporciniai mokesčiai yra proporcingi gaunamoms pajamoms, turimam ar įgytam turtui, nekreipiant dėmesio į jo vertę. Progresinių mokesčių pavyzdžiu galėtų būti mokamas žemės mokestis, kuris yra sumokamas nuo jos nustatytos vertės.

Pagrindinės mokesčių rūšys yra šios: pridėtinės vertės mokestis (PVM), gyventojų pajamų mokestis (GPM), akcizo mokestis (už alkoholio, tabako ir panašius gaminius), pelno mokestis, įmokos Garantiniam fondui, valstybinio socialinio draudimo įmokos bei kiti mokesčiai.

Pridėtinės vertės mokestis (sutrumpintai PVM)  yra taikomas prekėms ir paslaugoms, nuo papildomai sukurtos jų vertės bei antkainių. Šiuo metu PVM dydis Lietuvoje yra 21%, tuo tarpu kitose šalyse: Estijoje – 18%, Latvijoje – 21%, Vokietijoje – 19%, Lenkijoje – 23%, didžiausias – Danijoje ir Švedijoje – 25%, o mažiausias – Kipre, Liuksemburge – 15%. Pridėtinės vertės mokestis šiuo metu yra įvestas jau 135 šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje jis buvo įvestas 1994 metų gegužės 1 dieną.

Gyventojų pajamų mokestis (sutrumpintai GPM) privalomas kiekvienam pajamų gaunančiam asmeniui. Gyventojai skirstomi į nuolat ir ne nuolat Lietuvoje gyvenančius. Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas tas, kurio pastovi gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, priešingu atveju gyventojas laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Gyventojo pajamos yra laikomos pajamų mokesčio objektu. Šiuo metu GPM dydis Lietuvoje yra 15% nuo gaunamų pajamų dydžio, o turint individualią veiklą teikiant daugelį paslaugų yra taikomas žymiai mažesnis GMP – 5%.

Yra atvejis, kai pajamų dydis nėra apmokesdinamas. Tokiu atveju gyventojo pajamos turi neviršyti  5640 Lt (t.y. ne daugiau nei 470 Lt per mėnesį).

Akcizo mokestis – mokestis, kuriuo apmokestinamos kai kurios prekės. Tai vienkartinis mokestis, mokamas už pagamintą ar parduotą prekę. Lietuvoje akcizo mokestis yra taikomas: etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams, elektros energijai bei energiniams produktams (benzinui, žibalui, gazoliui, dujoms ir pan.).

Išskiriami trys akcizo skaičiavimo būdai: vertybinis, specifinis ir mišrus. Vertybinio akcizo apskaičiavimo atveju nustatomas nuošimtis nuo prekės vertės, specifinio apskaičiavimo atveju yra nustatoma konkreti suma nuo prekės vieneto. Esant mišriam apskaičiavimo būdui yra nustatoma konkreti suma nuo prekės vieneto bei nuošimtis nuo prekės vertės.

Pelno mokestis tai toks mokestis, kurį privalo mokėti juridiniai asmenys (Lietuvos ir užsienio piliečiai) nuo savo gaunamo pelno. Pelno mokestis privalomas akcinėms bendrovėms (AB), uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB), individualioms įmonėms (IĮ), mažosioms bendrijoms (MB), ūkinėms bendrijoms ir kt. Pelno mokestis šiuo metu yra 15%. Tačiau jeigu įmonėje yra ne daugiau nei 10 darbuotojų ir mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės negu milijonas litų, tuomet pelno mokesčio tarifas gali būti sumažintas iki 5%. 5% pelno mokesčio dydžio tarifas gali būti taikomas ir toms įmonėms, kurių virš 50% pajamų yra pajamos gautos žemės ūkio.

Pelno mokestis turi būti sumokamas pildant metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestį būtina sumokėti spalio 1 dienos, kuri yra nustatyta  metinio mokestinio laikotarpio pabaiga.

Įmokos į Garantinį fondą dydis yra 0,2%. Šios įmokos yra apskaičiuojamos nuo visų išmokų dirbantiems asmenims, atsižvelgiant į jų darbo sutartis. Priklausomai nuo išmokų dydžio yra apskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kai darbuotojui yra pradedamas skaičiuoti atlyginimas, nuo tos dienos pradedama skaičiuoti įmoka į Garantinį fondą.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos yra taikomos kelioms draudėjų grupėms. Kiekvienai grupei yra taikomas skirtingas apmokestinimo tarifas. Plačiau apie šias įmokas: http://www.sodra.lt/draudeju_portalas/imoku_mokejimas/imoku_tarifai.

Be anksčiau minėtų pagrindinių mokesčių yra daugybė kitų mokesčių, pavyzdžiui, žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, pagalvės mokestis ir kiti.


Naujiausi straipsniai

Periodiniai mokėjimai

Periodiniai mokėjimai

Pastaruoju metu periodinius mokėjimus renkasi vis daugiau vartotojų, kadangi tai puikus būdas nesudėtingai valdyti savo finansus. Periodiniu mokėjimo pavedimu yra vadinamas nurodymas bankui pervesti pinigus ten, kur nurodė klientas, tam tikru periodiškumu (dažniausiai kas mėnesį). Iš dalies periodiniai mokėjimai yra panašūs į tiesioginį debetą, tačiau jie skiriasi tuo, kad yra nauojami kitokioms paskirtims.

Tuščios piniginės po švenčių

Tuščios piniginės po švenčių

Kūčios, Kalėdos, Nauji metai – visos šios šventės praėjo. Dabar galime kiek atsipūsti nuo šventinio šurmulio, dovanų pirkimo, jų pakavimo, vaišėmis nurautų stalų ir kt. Visa tai praėjo. Tačiau daugelį turbūt kamuoja po švenčių kilusi problema – ištuštėjusi piniginė ar apytuštė banko sąskaita. Ne paslaptis, kad šventiniu laikotarpiu žmonės tampa itin išlaidūs, jie pasiduoda instinktui pirkti ir išlaidauti, kadangi mato aplinkui tai darant ko ne visus.

KREDITO UNIJŲ SEKTORIAUS STIPRINIMAS

Teikiamų siūlymų kontekstas ir pagrindimas Lietuvos bankas siekia, kad šalies finansų sistema būtų saugi, patikima, skaidri ir konkurencinga. Atsižvelgdama į Lietuvos banko vykdomą misiją, viziją ir vadovaudamasi institucinėmis vertybėmis, Lietuvos banko valdyba yra nustačiusi šalies centrinio banko 2014–2016 m. strateginius siekius. Vienas iš jų – pasiūlyti naują, efektyvų kredito unijų veiklos modelį ir aktyviai prisidėti prie jo įgyvendinimo. Tai sustiprintų Lietuvoje veikiančias kredito unijas ir užtikrintų tvarią, ilgalaikę jų sektoriaus veiklą ateityje.

Pirma paskola nemokamai

Pirma paskola nemokamai – tai naudingas sprendimas tais atvejais, kai reikalingi papildomi pinigai. Imant paskolą būtina atsakingai įvertinti galimybę grąžinti pinigus nustatytu terminu. Žemiau pateiktas visų kreditorių, paskolos teikėjų sąrašas, kur galima pirma paskolą pasimti nemokamai ir gražinti nemokant jokių palūkanų.

Studento finansai

Studento finansai

Lietuvoje esant dideliam jaunimo nedarbo lygiui pagrindinis studentų pajamų šaltinis yra tėvų parama. Na, tiesa ta, kad norint gerai mokytis ir būnant uoliu studentu, kuris nepraleidžia paskaitų, dar ir dirbti būtų per didelis krūvis. Todėl tie studentai, kurie nedirba tampa nemaža našta savo tėvams, kadangi jiems išvažiavus į kitą miestą išlaidos žymiai padidėja. Statistiniais duomenims 4/5 (80 %) studentų studijų metais išlaiko tėvai.

Gaukite geriausią paskolos pasiūlymą!