Mokesčiai

Pinigai per 1 dieną! Paskola iki 20,000Eur. Užpildykite paskolos formą

Gauti paskolą
Mokesčiai

Mokesčiai yra neatsiejama kiekvienos valstybės dalis. Kiekvienas iš mūsų žino apie mokesčius, dažnas skundžiasi jų užgulta našta. Tačiau mokesčių išvengti neįmanoma, juos turi mokėti kiekvienas pilietis. Seime dažnai priimamos įstatymų pataisos, kuriomis keičiami jau esami mokesčiai arba priimami nauji įstatymai, apsprendžiantys naujus mokesčius. Pavyzdžiui, neseniai buvo priimtas „pagalvės“ mokestis kai kuriems Lietuvos kurortams. Lietuvoje mokesčių įstatymus reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija.

Paprastai mokesčiai skirstomi į dvi rūšis: progresinius ir proporcinius mokesčius. Didėjant pajamoms ar įsigijus didesnį turtą, didėja ir mokesčiai, pavyzdžiui, pajamų mokestis, kuris skaičiuojamas nuo atlyginimo. Tai vadinama progresiniais mokesčiais. Tuo tarpu proporciniai mokesčiai yra proporcingi gaunamoms pajamoms, turimam ar įgytam turtui, nekreipiant dėmesio į jo vertę. Progresinių mokesčių pavyzdžiu galėtų būti mokamas žemės mokestis, kuris yra sumokamas nuo jos nustatytos vertės.

Pagrindinės mokesčių rūšys yra šios: pridėtinės vertės mokestis (PVM), gyventojų pajamų mokestis (GPM), akcizo mokestis (už alkoholio, tabako ir panašius gaminius), pelno mokestis, įmokos Garantiniam fondui, valstybinio socialinio draudimo įmokos bei kiti mokesčiai.

Pridėtinės vertės mokestis (sutrumpintai PVM)  yra taikomas prekėms ir paslaugoms, nuo papildomai sukurtos jų vertės bei antkainių. Šiuo metu PVM dydis Lietuvoje yra 21%, tuo tarpu kitose šalyse: Estijoje – 18%, Latvijoje – 21%, Vokietijoje – 19%, Lenkijoje – 23%, didžiausias – Danijoje ir Švedijoje – 25%, o mažiausias – Kipre, Liuksemburge – 15%. Pridėtinės vertės mokestis šiuo metu yra įvestas jau 135 šalyse. Tuo tarpu Lietuvoje jis buvo įvestas 1994 metų gegužės 1 dieną.

Gyventojų pajamų mokestis (sutrumpintai GPM) privalomas kiekvienam pajamų gaunančiam asmeniui. Gyventojai skirstomi į nuolat ir ne nuolat Lietuvoje gyvenančius. Nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas tas, kurio pastovi gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, priešingu atveju gyventojas laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Gyventojo pajamos yra laikomos pajamų mokesčio objektu. Šiuo metu GPM dydis Lietuvoje yra 15% nuo gaunamų pajamų dydžio, o turint individualią veiklą teikiant daugelį paslaugų yra taikomas žymiai mažesnis GMP – 5%.

Yra atvejis, kai pajamų dydis nėra apmokesdinamas. Tokiu atveju gyventojo pajamos turi neviršyti  5640 Lt (t.y. ne daugiau nei 470 Lt per mėnesį).

Akcizo mokestis – mokestis, kuriuo apmokestinamos kai kurios prekės. Tai vienkartinis mokestis, mokamas už pagamintą ar parduotą prekę. Lietuvoje akcizo mokestis yra taikomas: etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams, elektros energijai bei energiniams produktams (benzinui, žibalui, gazoliui, dujoms ir pan.).

Išskiriami trys akcizo skaičiavimo būdai: vertybinis, specifinis ir mišrus. Vertybinio akcizo apskaičiavimo atveju nustatomas nuošimtis nuo prekės vertės, specifinio apskaičiavimo atveju yra nustatoma konkreti suma nuo prekės vieneto. Esant mišriam apskaičiavimo būdui yra nustatoma konkreti suma nuo prekės vieneto bei nuošimtis nuo prekės vertės.

Pelno mokestis tai toks mokestis, kurį privalo mokėti juridiniai asmenys (Lietuvos ir užsienio piliečiai) nuo savo gaunamo pelno. Pelno mokestis privalomas akcinėms bendrovėms (AB), uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB), individualioms įmonėms (IĮ), mažosioms bendrijoms (MB), ūkinėms bendrijoms ir kt. Pelno mokestis šiuo metu yra 15%. Tačiau jeigu įmonėje yra ne daugiau nei 10 darbuotojų ir mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės negu milijonas litų, tuomet pelno mokesčio tarifas gali būti sumažintas iki 5%. 5% pelno mokesčio dydžio tarifas gali būti taikomas ir toms įmonėms, kurių virš 50% pajamų yra pajamos gautos žemės ūkio.

Pelno mokestis turi būti sumokamas pildant metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestį būtina sumokėti spalio 1 dienos, kuri yra nustatyta  metinio mokestinio laikotarpio pabaiga.

Įmokos į Garantinį fondą dydis yra 0,2%. Šios įmokos yra apskaičiuojamos nuo visų išmokų dirbantiems asmenims, atsižvelgiant į jų darbo sutartis. Priklausomai nuo išmokų dydžio yra apskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kai darbuotojui yra pradedamas skaičiuoti atlyginimas, nuo tos dienos pradedama skaičiuoti įmoka į Garantinį fondą.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos yra taikomos kelioms draudėjų grupėms. Kiekvienai grupei yra taikomas skirtingas apmokestinimo tarifas. Plačiau apie šias įmokas: http://www.sodra.lt/draudeju_portalas/imoku_mokejimas/imoku_tarifai.

Be anksčiau minėtų pagrindinių mokesčių yra daugybė kitų mokesčių, pavyzdžiui, žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, pagalvės mokestis ir kiti.


Naujiausi straipsniai

Darbo užmokestis

Darbo užmokestis

Darbo užmokestis, kitaip dar vadinamas alga arba atlyginimu, tai pinigai, mokami darbuotojui už jų darbo jėgą, kuri yra kaip gamybos veiksnio panaudojimas. Atlyginimas dažniausiai yra nustatomas darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimu (derybų metu), per darbo pokalbį, o valstybinėse įstaigose (mokyklose, ligoninėse, darbo biržoje ir t.t.) yra mokamas iš anksto nustatyto dydžio atlyginimas, kuris nepriklauso nuo darbuotojo norų (prašymo).

Prekyba akcijų biržoje

Prekyba akcijų biržoje

Atsiranda vis daugiau žmonių besidominčių investavimu, juos vilioja galimybė papildomai uždirbti pinigų. Vienas iš investavimo būdų – prekyba akcijų biržoje. Šis būdas pradedančiuosius vilioja galimybe, per trumpą laikotarpį gauti didelį pelną, neturint didelių pinigų sumų (galima pradėti investuoti su bet kokia pinigų suma, už kurią galima nupirkti vieną akciją, tačiau rekomenduotina tai pradėti daryti turint bent 1000 litų).

Skolos greitiesiems kreditoriams

Skolos greitiesiems kreditoriams

Pastaruoju metu greitieji kreditoriai yra labai aktyvūs reklamuodami savo teikiamas paslaugas. Jų pilna visur: televizijoje, radijuje, laikraščiuose, žurnaluose, internete,  autobusų stotelėse, ant pačių autobusų ir troleibusų, įvairiuose stenduose ir t.t. Taip jie veikia žmonių pasąmonę, nes žmogus pamatęs kokios nors paskolų bendrovės reklamą pats to nenorėdamas ją užfiksuoja, norim mes to ar ne, ji lieka mūsų atmintyje.

Antros pakopos pensijos kaupimo sistema

Antros pakopos pensijos kaupimo sistema

Naudojantis antros pakopos pensijų kaupimo sistema gaunate galimybę papildomai kaupti senatvei. Nusprendus dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime, dalis socialinio draudimo įmokų (kurios yra mokamos „Sodrai“), yra tiesiog nukreipiama į asmens sąskaitą jo išsirinktame pensijų fonde. Tokiu atveju, sulaukęs pensijos, asmuo gaus ne tik pensiją iš „Sodros“, bet dar ir iš savo sutaupytų pinigų.

Siūloma kapitalo rinkos priemonėmis skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą

Lietuvos bankas su Ūkio ir Finansų ministerijomis suformulavo ir pateikė Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių, kurių įgyvendinimas, tikimasi, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) finansavimą Lietuvoje pasinaudojant kapitalo rinkos priemonėmis.

„Aktyvesnis kapitalo rinkos priemonių naudojimas būtų kaip alternatyvus lėšų šaltinis pradedančiam verslui, kuriam dažnai nėra lengva gauti paskolų iš bankų. Todėl parengti pasiūlymai, kaip pagyvinti finansavimą,“ – sakė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Gaukite geriausią paskolos pasiūlymą!