Pajamų deklaravimas

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Pajamų deklaravimas

Pajamas už praėjusius metus paprastai galima deklaruoti nuo kovo pradžios iki gegužės mėnesio pirmųjų dienų. Tai galima atlikti dviem būdais: atvykus į VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) skyrių arba užpildyti deklaraciją internete, per savo banką. Tam būtina naudotis elektronine bankininkyste. Pajamos deklaruojamos dažniausiai tam, kad sumokėti mokesčius, tačiau deklaruojant yra galimybė ir susigrąžinti bent dalį pinigų, išleistų per praėjusius metus. Dažniausiai yra susigrąžinama iš mokesčio už studijas, gyvybės draudimo įmokų, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) įmokų, pensijų įmokų, įmokų už būsto paskolą ir kitokių įmokų.

Mokant už studijas galima susigrąžinti iki 15 procentų pinigų sumos Tokia lengvata yra taikoma, jeigu mokama už pirmąsias bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijas. Tuo atveju, kai už studijas yra mokama iš paskolos, galioja tos pačios lengvatos. Norint susigrąžinti mokesčius už studijas geriau yra, kad deklaruotų daugiau uždirbantis asmuo (negu bedarbis, ar vos pusė etato už minimalią algą dirbantis studentas), tuomet ir susigrąžinta suma būtų didesnė. Geriau būtų, kad tai padarytų tėvai ar sutuoktinis. 

Iki 15 procentų nuo sumokėtos sumos, per praėjusius metus, galėsite susigrąžinti tuo atveju, jeigu Jūs, Jūsų sutuoktinis ar vaikai yra apdrausti gyvybės draudimu. Vaikai turi būti nepilnamečiai t.y. ne vyresni negu 18 metų amžiaus. 

Tuo atveju, jeigu praėjusiais metais nesinaudojote neapmokestinamu pajamų dydžiu (NPD) arba jis buvo mažesnis, negu turėjo būti, vadinasi deklaruojant pajamas susidariusį skirtumą galėsite susigrąžinti. 

Kaupdami trečiosios pakopos pensijai taip pat galėsite susigrąžinti iki 15 procentų pinigų sumos, per praėjusius metus sumokėtus pensijai kaupti. 

Pasiėmusiems būsto paskolą iki  2008 metų pabaigos, yra galimybė susigrąžinti iki 15 procentų nuo per praėjusius metus sumokėtų palūkanų. Jeigu paskolą paėmęs asmuo turi sutuoktinį, tuomet pajamas gali deklaruoti abu ir už būsto paskolos palūkanas dalį pinigų susigrąžins abu. 

Yra ir kitų įmokų, nuo kurių galima susigrąžinti dalį pinigų. jeigu asmuo dirbo arba studijavo užsienio šalyje, jam yra galimybė susigrąžinti dalį pinigų iš tos šalies. Tokiu atveju pačiam gali būti sudėtinga teisingai užpildyti dokumentus, dėl pinigų grąžinimo, todėl patariama kreiptis į tarpininkavimo agentūras. Seniau buvo galimybė susigrąžinti dalį pinigų nuo įsigyto naujo kompiuterio, deja dabar jos nebėra.

Taigi, pajamų deklaravimas gali būti ir naudingas. Tačiau bet kuriuo atveju (ar gausite išmoką, ar teks mokėti mokesčius) yra BŪTINA deklaruoti pajamas, kadangi už jų nedeklaravimą ir mokesčių nemokėjimą gresia baudos.

 

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.