Pinigų trūkumo požymiai

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Pinigų trūkumo požymiai

Kartais atsitinka taip, kad pradeda trūkti pinigų iki kitos algos, o žmogus net nepagalvoja, kad tai yra pavojaus signalas, pranešantis apie netinkamai planuojamą biudžetą ar kitokias finansines problemas. Šiame straipsnyje bus paminėti pagrindiniai pavojaus signalai, nuo kurių prasideda skolos ir kuriems esant reikėtų sunerimti ir imtis tam tikrų priemonių.

Paprastai gera finansine padėtimi yra laikoma tokia, kai gaunamų pajamų pakanka visoms pragyvenimo išlaidoms ir dar jų bent nedidelė dalis (keli procentai) lieka taupymui. Tokiu atveju galima gyventi ramiai ir laimingai. Tačiau gyvenimas - nenuspėjamas ir pasitaiko visokių atvejų.

Nėra galimybės atidėti bent 5 % pinigų taupymui. Jeigu sumokėję mokesčius nelieka pinigų ir negalite net kelių procentų atidėti santaupoms, vadinasi Jūsų mėnesinės pajamos yra per mažos tam, kad galėtumėte bent kažkokią sumą pinigų sukaupti nenumatytiems atvejams ar kažkokiems tikslams įgyvendinti. Patarimas: reikia daugiau uždirbti, tam kad galėtumėte nevaržomai gyventi ir turėtumėte santaupų juodai dienai. Norint daugiau uždirbti reikia arba keisti darbą, daugiau dirbti arba ieškoti papildomos veiklos, kuri padėtų uždirbti pinigų. Galimas variantas ir tas, kad pinigai yra iššvaistomi ne ten, kur reikia. Tokiu atveju reikia pradėti griežtą biudžeto vedimą ir finansų planavimą. 

Pinigų nelieka susimokėti sąskaitoms. Kai uždirbamų pinigų neužtenka sąskaitoms padengti ir pragyvenimui, tai yra rimtas signalas, kad gaunamos pajamos yra per mažos patenkinti svarbiausius poreikius. Tokiu atveju apie taupymą nėra net minties. Patarimas: šiuo atveju puikiai tinka ankstesniame punkte minėtas patarimas, tačiau į jį reikia žiūrėti daug rimčiau, kadangi situacija - sudėtingesnė.

Tenka skolintis. Esant tokiam atvejui pagrindinė klaida - netinkamas finansų planavimas. Patarimas: kuo greičiau pradėti vesti pajamų - išlaidų biudžetą, skrupulingai išanalizuoti visas išlaidas, stengtis kiek galima jas sumažinti, kurių įmanoma - iš viso atsisakyti. Tai turėtų padėti išvengti skolinimosi. Tačiau jeigu atsisakius daugelio išlaidų pinigų vistiek trūksta, reikia susimąstyti apie gaunamų pajamų didinimą.

Vėluojate mokėti paskolos įmoką. Pritrūkus pinigų ir paėmus vartojamąją paskolą, nebeturite iš ko mokėti. Patarimas: situacija tikrai nepavydėtina, tačiau reikia stengtis laiku mokėti paskolos įmokas. Prieš imant paskolą visada patariama pasiskaičiuoti, ar sugebėsite laiku mokėti paskolos įmokas. Jeigu atsakymas neigiamas, nepatariama bandyti laimės ir imti paskolą. Geriau paieškoti kitų alternatyvų. 

Paėmėte paskolą tam, kad grąžinti jau esamą skolą. Jeigu taip atsitiko, vadinasi Jūsų finansinė padėtis iš tiesų prasta. Reikia susiimti ir pradėti grąžinti skolas.

Jeigu bent vienas iš šių žingsnių Jums atitiko, tuomet verta susimąstyti apie apie problemų sprendimą. Kaip jau minėta anksčiau biudžeto planavimas gali padėti išvengti skolų. 

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.