Pinigų valdymas

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Pinigų valdymas

Finansuose veikia įvairūs dėsniai. Žinant šiuos dėsnius yra žymiai lengviau suvaldyti savo finansus ir pasiekti žymiai geresnius rezultatus, nei  jų nežinant. Taigi pamėginsime atskleisti svarbiausius pinigų valdymo dėsnius.

Turbūt kiekvienas iš mūsų svajoja apie geresnį gyvenimą. Daugelio manymu geresnio gyvenimo sąsaja neatskiriama nuo didesnio pinigų kiekio asmeninėje banko sąskaitoje. Tačiau vieni svajoja kaip gauti didesnį pinigų kiekį, o kiti siekia, stengiasi daugiau uždirbti, randa naujas darbo vietas ir ima iš tiesų daugiau uždirbti. Nors pinigų uždirbama ir daugiau, tačiau jų kiekis nepadidėja, nes dažnai žmonės nemoka jų valdyti, jie nesugeba jų tinkamai panaudoti.

Asmeninis finansinis lygis -  pajamų ir išlaidų santykis. Jeigu išlaidos yra artimos pajamoms, tada galima pasiekti finansinį dugną, iš kurio gali būti labai sunku išlipti. Tačiau norint pasiekti finansinių aukštumų patariama niekada nenusileisti iki paties dugno, pačiam sugebėti užkopti į kalvas, turėti „variklį“ ir mokėti juo pasinaudoti, o dar geriau turėti stabdžius, kuriuos mokėti panaudoti esant reikalui.

Ką daryti, jei padidėjus pajamoms pinigų stygius nesumažėja? Reikia išmokti tinkamai valdyti nuosavą pinigų biudžetą.  Biudžetas apibrėžiamas kaip pajamų ir išlaidų paskirstymo planas. Biudžetas skirstomas į dvi rūšis: nuskurdimo biudžetas, kai išlaidos didesnės už pajamas ir turtėjimo, kai pajamos viršija išlaidas. Norint sumažinti deficitą reikia: mažinti pragyvenimo išlaidas, didinti ir daryti efektyvesnėmis veiklos pajamas, apsaugoti pinigus, mažinti pasyvus bei nelikvidžias pajamas ir sėkmingai investuoti.

Ką daryti, norint apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo? Pinigų nuvertėjimas (kitaip infliacija) tai pinigų vertės sumažėjimas, kuris pasireiškia prekių ir paslaugų kainų didėjimu. Pinigų nuvertėjimą įtakoja: valstybės valdymo klaidos, pavyzdžiui, deficitinis biudžetas, didelės viešojo sektoriaus išlaidos, valstybės banko klaidos (banke esančio privalomo rezervo normos mažinimas), užsienio valiutų nuvertėjimai, ūkio recesija, monopolistinių kainų augimas ir kai vartojimas lenkia ekonominio derliaus prieaugį. Svarbu žinoti apie pinigų vertę tai, kad visi popieriniai pinigai (nesvarbu kokia jų valiuta) neturi turtinės vertės. Jie yra tik mokėjimų priemonė. Taigi banknotai ilgalaikių atsargų pavidalu būti negali, kadangi jie nuvertėja veikiami įvairių veiksnių, pavyzdžiui, infliacijos, krizės.

Dažnai pastebima, kad turtai (butas, namas, kotedžas, sodyba ant ežero kranto ir pan.) ne visada pagerina mūsų gyvenimus. Taip yra todėl, kad tokių dalykų išlaikymas papildomai reikalauja ne tik laiko, bet ir energijos bei pinigų. Esant pinigų trūkumui, reikia daugiau dirbti, norint išlaikyti savo nuosavybes ir tai neretam tampa didele našta.

Ką daryti, norint gauti pajamų iš investicijų? Investavimas yra pabrėžiamas kaip veikla, kuria siekiama pagausinti pinigų ar kitų išteklių kiekį tam, kad užsitikrinti geresnį gyvenimą ateityje. Esant ekonominio augimo laikotarpiui didžiausią naudą duoda vertės didinimo investavimo strategija.

Apibendrinant šį straipsnį tiems, kurie nori sutaupyti savo pinigus patariama sudaryti savo asmeninį biudžetą ir stengtis jį protingai valdyti, patariama riboti savo nebūtinąsias išlaidas, formuoti pinigų srautą, atėjus krizei pasinaudoti jos persidalijimo galimybėmis ir pasinaudoti kitų neefektyviai panaudotus išteklius.

 

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.