Skolinimasis

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Skolinimasis

Skolinimasis – tai atsiradęs poreikis gauti papildomų pinigų. Skolintis gali priversti kažkokie pokyčiai gyvenime, naujų poreikių patenkinimas ar vartojimo poreikio padidėjimas. Tačiau specialistai visada pataria, kad skolintis reikia atsakingai, apsvarstyti ar tai yra būtina ir ar sugebėsite skolą grąžinti. Skolintis ir skolą grąžinti yra viena, tačiau įsiskolinti yra visai kas kita. Turbūt nei vienas nenori būti įsiskolinusiu, nori sėkmingai grąžinti skolą. Taigi į ką reikėtų atkreipti dėmesį prieš skolinantis pinigus?

Visų pirma – reikėtų savęs paklausti, ar būtina skolintis? Ar skolinimosi tikslas yra rimtas ir būtinas? Gal galima apseiti ir be to? Per kiek laiko sugebėtumėte sutaupyti tokią pinigų sumą? Gal vis dėlto jeigu poreikis nėra labai skubus geriau pataupyti ir iškilusį poreikį patenkinti kiek vėliau, bet savais pinigais, taip išvengus nemalonaus skolinimosi proceso ir galimų jo pasekmių. Taigi, labai svarbu yra įvertinti skolinimosi tikslą, galimybę susitaupyti tokią pinigų sumą ir galimybę išvengti skolinimosi.

Finansų specialistai teigia, kad skolintis verta tada, kai asmuo ketina įsigyti tokią prekę ar paslaugą, kuri kuria pridėtinę vertę, pavyzdžiui, būstą, pradėti studijuoti arba kurti verslą. Jie teigia, kad skolintis trumpalaikiam vartojimui, pavyzdžiui, kelionei, automobiliui, buitiniams prietaisams ir pan. neverta ir pataria prieš skolinantis visada dar apsvarstyti galimybę atidėti skolinimąsi ir mėginti susitaupyti pačiam, taip išvengiant galimybės įsiskolinti.

Jeigu apsvarsčius visas galimybes vis dėlto tenka skolintis, turėtumėte išanalizuoti, kokios bus paskolos palūkanos, koks vienkartinis paskolos sutarties sudarymo mokestis, jeigu atsirastų galimybė grąžinti paskolą anksčiau (nei nustatytas terminas sutarties sąlygose), kiek tai kainuotų ir kitus aktualius kriterijus. Palyginti visus šiuos kriterijus tarp įvairių kreditorių ir išsirinkti sau patį priimtiniausią.

Kreditoriai atsižvelgia ir išnagrinėja savo klientų asmeninę kredito istoriją, kurią išnagrinėjus matomi ankstesni kliento finansiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas per paskutinius 10 metų, tarp įvairių kredito teikimo firmų. Lietuvoje šią informaciją renka creditinfo.lt, dabar kiekvienas gyventojas kartą metuose gali nemokamai peržiūrėti savo kredito istoriją internete adresu manocreditinfo.lt.  Jeigu kliento kredito istorija yra nepriekaištinga (t.y. iki tol jis visas paskolas grąžino laiku ir nėra niekam skolingas, taip pat jeigu jis tvarkingai mokėjo komunalinius mokesčius, telekomunikacijų ir kt. mokesčius) tai jam gali būti suteikiamos palankesnės paskolos sąlygos, pavyzdžiui, mažesnės palūkanos normos, ilgesnis paskolos grąžinimo laikotarpis ir pan.

Imant paskolą specialistai pataria turėti sankaupų, kurių dydis būtų lygus  3 – 6 mėnesių atlyginimo dydžiui. Pavyzdžiui, jei mėnesinis atlyginimas yra 2000 litų dydžio, tai santaupos turėtų būti 6000 – 12000 litų dydžio. Tuo atveju, kai pajamos yra nestabilios patariama santaupų turėti dar daugiau. Taip pat jie pataria įvertinti, ar sugebėsite reguliariai mokėti paskolos įmokas, jei staiga išaugtų palūkanos ar pablogėtų finansinė padėtis.

 Imant paskolą labai aktualu turėtų būti palūkanos, jų norma. Svarbu žinoti iš ko jos susideda. Kalbant apie ilgalaikį skolinimąsi palūkanos dažniausiai būna kintamos. Jeigu paskola imama litais tai rišamasi prie VILIBOR bazės lito, o jeigu eurais tai prie euro VILIBOR . Palūkanos dažniausiai pasirenkamos 3 – 6 mėnesiams (tačiau būna ir kitokie terminai), vadinasi kas 3 – 6 mėnesius persiskaičiuos palūkanos ir nuo to keisis paskolos įmokos. Kita palūkanų dalis yra banko marža, kuri yra nekintama, priešingai nei palūkanos. Tuo tarpu esant trumpalaikiam skolinimuisi palūkanos dažniausiai yra pastovios, tačiau prieš skolinantis labai svarbu atkreipti dėmesį į jų dydį, nes jos gali siekti net iki 100 – 200 procentų nuo paskolos dydžio.

Kitas svarbus rodiklis imant paskolą yra mokėjimo būdo pasirinkimas: anuitetinis ar linijinis. Linijinis – kai palūkanos skaičiuojamos nuo kredito likučio. Todėl pasiėmus paskolą, pradžioje jis bus didžiausias, dėl to ir įmokos bus didesnės, tačiau vėliau jos mažės. Anuitetinis – kai palūkanos kiekvieną mėnesį mokamos lygiomis dalimis.

Pats blogiausias skolinimasis – tai skolinimasis jau esamoms paskoloms padengti. Pagal statistinius duomenis net 12 % Lietuvos gyventojų skolinasi būtent šiuo tikslu.

Taigi jei jau skolinimasis yra neišvengiamas, patarimas būtų toks, kad reikia nuodugniai išnagrinėti kreditorius ar bankus, iš kurių ruošiatės skolintis, atidžiai išnagrinėti paskolos sutartį ir tik tuomet priimti sprendimą dėl paskolos paėmimo. 

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.