Socialinių pašalpų mažinimas

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Socialinių pašalpų mažinimas

Pastaruoju metu tarp pašalpų gavėjų vyrauja tokia nuomonė: kam dirbti, jei beveik tokio paties dydžio pinigų sumą galima gauti iš pašalpų? Todėl pašalpų gavėjai bus skatinami eiti dirbti bei dalyvauti daugiabučių renovavimo programose. Skatinimas bus toks, kad bedarbiams bus mažinamos socialinės pašalpos bei mažinamos kompensacijos šildymui nuolaidos.

Dabar bedarbiai 350 litų soc. pašalpą gauna trejus metus, vėliau ši pašalpa pradedama mažinti. Todėl vyriausybė ketina svarstyti įstatymo pataisą, kad šią pašalpą nedirbantis asmuo galėtų gauti vienerius metus, o praėjus šiam terminui, ją dar mažinti, taip motyvuojant bedarbį ieškotis darbo, nes gaunamų pajamų dydis dar labiau sumažėtų. Taip būtų siekiama bedarbius dalyvauti persikvalifikavimo programose bei darbo biržose siūlomuose viešuose darbuose.

Negana to, vyriausybė siūlo keisti kompensacijų būsto šildymui teikimo sąlygas, kadangi dažnai pasitaiko atvejų, kai būsto savininkas atsisako dalyvauti daugiabučio namo renovavimo projekte. Norint paskatinti žmones prisijungti prie daugiabučių renovavimo projektų, už atsisakymą dalyvauti būsto renovavime, kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį  sumažinama per pusę, o po metų ji būtų nutraukiama visai trijų metų laikotarpiui. 

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.