Studento finansai

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Studento finansai

Lietuvoje esant dideliam jaunimo nedarbo lygiui pagrindinis studentų pajamų šaltinis yra tėvų parama. Na, tiesa ta, kad norint gerai mokytis ir būnant uoliu studentu, kuris nepraleidžia paskaitų, dar ir dirbti būtų per didelis krūvis. Todėl tie studentai, kurie nedirba tampa nemaža našta savo tėvams, kadangi jiems išvažiavus į kitą miestą išlaidos žymiai padidėja. Statistiniais duomenims 4/5 (80 %) studentų studijų metais išlaiko tėvai.

Tik pradėjus studijuoti studentų lūkesčiai būna labai dideli. Jie tiki, kad baigę mokslus gaus atlyginimą, ne mažesnį nei 2 tūkst. Litų per mėnesį. Tačiau realybė yra kitokia ir tik labai maža dalis iš tikrųjų gali tikėtis tokio atlyginimo iš karto po studijų baigimo, kadangi darbinės patirties daugelis visiškai neturi, todėl negali pasigirti ir įgūdžiais, kurie svarbūs kiekviename darbe. Beje, su kiekvienas studijų metais studentų lūkesčiai mažėja, jie pradeda suvokti realią situaciją, tuo tarpu kiti vasaromis dirba sezoninius darbus ir tai padeda jiems pakeisti požiūrį į darbą ir darbo užmokestį. Taigi, būdamas ketvirtame bakalauro studijų kurse, studentas pabaigęs mokslus patenkintas būtų pradžioje gaudamas ir 1500 lt atlyginimą.

Studento pajamos gali būti keturių pagrindinių rūšių: tėvų parama, pačių uždirbami pinigai, stipendija ir valstybės remiama paskola. Kaip jau minėta anksčiau tėvų parama naudojasi net apie 80 % studentų. Tuo tarpu dirbančiųjų, bent jau pirmuose kursuose, nėra daug. Dirbti dalis studentų dažniausiai pradeda tik 3 – 4 bakalauro studijų kurse, kai dėstytojai tampa atlaidesni už paskaitų nelankymą, tačiau dauguma įsidarbina tik pabaigę studijas.  Gaunančių stipendijas yra labai mažas skaičius, taigi retas, kuris gali pasigirti tokiomis pajamomis. Na, ir ketvirtoji pajamų rūšis – valstybės remiamos paskolos, skirtos studentams. Geriau su šia pajamų kategorija nesusidurti, kadangi studijos būna “į skolą”, o pabaigus jas tenka mokėti nemažus pinigus dar kurį laiką, kol paskola grąžinama.

Pakalbėkime apie studento išlaidas ir kaip galima būtų sutaupyti kiekvienoje išlaidų kategorijoje. Pirmiausiai – būsto išlaidos. Vienareikšmiškai pigiausias variantas yra bendrabučio kambario nuoma. Gal kai kuriems skamba ir nelabai viliojančiai, tačiau beveik kiekvienas, kuriam tenka pagyventi bendrabutyje vertina tik teigiamai ir gyvenimo bendrabutyje metus laiko vienais geriausių metų savo gyvenime. Norint sutaupyti maistui labai gerai pasiimti jo iš namų (ypač mamos gaminto), tuomet pačiam nereikės plušėti po paskaitų virtuvėje. Jeigu tėvai – ūkininkai, tuomet dar geriau, nes galėsite daržovių ir mėsos atsivežti iš namų, taip sutaupydami nemažus pinigus. Renkantis transportą geriausiai rinktis viešąjį (net jei ir yra galimybė važinėtis su savu), kadangi su studento pažymėjimu jis nėra brangus ir reikia naudotis galimybe pigiai važiuoti (mieste taikoma 50 % nuolaida, o tarpmiestiniams maršrutams – 80 %). Taip žymiai daugiau sutaupysite, negu leisdami pinigus brangiam kurui. Geriau sutaupytus pinigus išleiskite studentiškoms pramogoms.

Studentams patariama vesti asmeninių išlaidų biudžetą, kuris atspindi pajamų ir išlaidų srautus. Asmeninio biudžeto vedimas padės studentui  ruoštis gyvenimui ir kai jis pats pradės gauti savo pajamas, bus lengviau jas valdyti, kadangi žinos, kur, kada, kiek, kam išleidžia ir kur galima būtų sutaupyti.

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.