Tuščios piniginės po švenčių

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Tuščios piniginės po švenčių

Kūčios, Kalėdos, Nauji metai – visos šios šventės praėjo. Dabar galime kiek atsipūsti nuo šventinio šurmulio, dovanų pirkimo, jų pakavimo, vaišėmis nurautų stalų ir kt. Visa tai praėjo. Tačiau daugelį turbūt kamuoja po švenčių kilusi problema – ištuštėjusi piniginė ar apytuštė banko sąskaita. Ne paslaptis, kad šventiniu laikotarpiu žmonės tampa itin išlaidūs, jie pasiduoda instinktui pirkti ir išlaidauti, kadangi mato aplinkui tai darant ko ne visus. Turbūt kiekvienais metais prieš šventes tenka matyti sausakimšus prekybos centrus, žmones vežančius pilnus vežimus įvairiausių pirkinių (dovanų, gėrimų, maisto ir kt.) ir pan. Žmonės taip atsipalaiduoja, kad išleidžia daugiau pinigų nei turėtų išleisti. Dėl to vėliau būna sudėtinga jiems patiems.

Ne paslaptis, kad valstybinės įstaigos už paskutinį metų mėnesį (gruodį) atlyginimus savo darbuotojams išmoka anksčiau – dar metams nepasibaigus.  Taigi, jie atlyginimą gauna dar gruodžio gale (maždaug dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai). Ir dažniausiai atsitinka taip, kad anksčiau gavę, anksčiau ir išleidžia. Ypatingai tai įtakoja šventės, kadangi padidėja perkamumas. Ir kas gi atsitinka vėliau? Pinigai baigiasi anksti (tarkim, sausio pradžioje ar net gruodžio gale), o artimiausia alga bus tik vasario viduryje. Tuomet žmonėms reikia galvoti, iš kur gauti pinigų, kad nusipirkti maisto, susimokėti mokesčius ir kt. būtiniausioms pragyvenimo reikmėms. Yra keletas būdų: prašyti pas darbdavį, kad sumokėtų avansą, skolintis iš giminių ar draugų ir trečias būdas – skolintis iš greitųjų kreditorių. Pastarasis būdas tampa vis populiaresnis, kadangi vis daugiau žmonių pritrūkę pinigų nepabūgsta iš jų skolintis. Nenuostabu, kad būtent šiuo – po šventiniu laikotarpiu greitieji kreditoriai iš tiesų stipriai klesti.

Norint išvengti pinigų stygiaus po švenčių, reikia iš anksto susidaryti planą: kiek pinigų galite išleisti, kad jų liktų pakankamai normaliam gyvenimui, sugalvoti, ką pirksite savo šeimos nariams, ką draugams, ką giminaičiams, ką bendradarbiams ir kitiems, kadangi žmonės nežinodami, ko ieško priperka įvairiausių brangių dalykų, kurie tiek nė neverti ir yra nereikalingi. Laikydamiesi savo susigalvoto plano turėtumėte ir po švenčių nesijausti „nuskurdę“, o toliau gyventi normalų, pilnavertį gyvenimą.

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.