Siūloma kapitalo rinkos priemonėmis skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą

Pinigai per 1 dieną! Paskola iki 20,000Eur. Užpildykite paskolos formą

Gauti paskolą

Lietuvos bankas su Ūkio ir Finansų ministerijomis suformulavo ir pateikė Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių, kurių įgyvendinimas, tikimasi, paskatintų smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) finansavimą Lietuvoje pasinaudojant kapitalo rinkos priemonėmis.

„Aktyvesnis kapitalo rinkos priemonių naudojimas būtų kaip alternatyvus lėšų šaltinis pradedančiam verslui, kuriam dažnai nėra lengva gauti paskolų iš bankų. Todėl parengti pasiūlymai, kaip pagyvinti finansavimą,“ – sakė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Institucijų nurodytos galimos teisinio reguliavimo priemonės apima siūlymus reglamentuoti sutelktinio finansavimo veiklą, viešo uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų platinimo sąlygas šalyje, įtvirtinti obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmą, apibrėžti aiškias neviešo uždarųjų akcinių bendrovių vertybinių popierių siūlymo kriterijus, sukurti bendrovėms galimybę suteikti akcijų darbuotojams.

Taip pat siūloma tobulinti Lietuvos teisės aktuose įtvirtintą kolektyvinio investavimo subjektų reguliavimą, tikslinant ūkinių bendrijų teisinį reglamentavimą bei keičiant investicinių fondų ir bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, apskaitos teisinį reglamentavimą. Siūloma atlikti alternatyvaus SVV finansavimo priemonių kūrimą ir naudojimą skatinančiuspakeitimus valstybinėje mokesčių sistemoje.

Pasiūlymai suderinti su verslui atstovaujančiomis asociacijomis ir kitais suinteresuotais rinkos dalyviais.

Be to, Ūkio ministerija kartu su Lietuvos banku, Finansų ministerija ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ parengė pasiūlymus dėl finansavimo šaltinių ir priemonių spektro SVV didinimo bei informacijos verslui apie jam prieinamas finansavimo priemones gerinimo.

Šaltinis: lb.lt


Naujiausi straipsniai

Saugus santaupų laikymas

Saugus santaupų laikymas

Daugeliui žmonių praūžęs krizės laikotarpis buvo kaip gyvenimiška pamoka, todėl jie pradėjo galvoti apie ateitį ir taupyti pinigus. Vieni naudojasi finansų ekspertų patarimais ir taupo juodai dienai, kiti išsvajotam daiktui ar paslaugai, dar kiti – tiesiog iš įpročio taupyti. Taupymo įprotis daugiau būdingas vyresniojo amžiaus žmonėms – senjorams. Tuo tarpu jaunimas dažniausiai negalvoja apie tai kas bus ateityje, jie tiesiog gyvena šia diena.

Indėlių draudimas

Šiuo metu indėlių draudimo suma lygi indėlininko indėliui, buvusiam banke, banko filiale arba kredito unijoje draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 100 000 eurų. Draudimo suma apskaičiuojama kiekvienam indėlininkui atskirai, sumuojant visų jo indėlių sąskaitų (einamųjų, terminuotų, kaupiamųjų ir kt.) kredito likučius, esančius visuose to banko skyriuose ir filialuose. Valiutinių sąskaitų likučiai perskaičiuojami į eurus.

Kredito rizika

Kredito rizika

Dabar gauti kreditą yra lengviau nei nueiti iki parduotuvės. Tačiau, nereikia pamiršti, kad gauti yra viena, o kai reikia jį atiduoti, dažnam iškyla sunkumų, kadangi prieš imant nebuvo pagalvota apie grėsmę ir įsipareigojimus. Kredito rizika – vadinama tokia rizika, kai viena iš sandorio šalių (dažniausiai pasiskolinęs asmuo ar įmonė) gali tapti nemokia, tuo trapu antroji pusė dėl to patiria didelių nuostolių.

Infliacija

Infliacija

Infliacija mūsų šalyje – Lietuvoje gana dažnas reiškinys, deja nedžiuginantis. Infliacija – apibrėžiama kaip nuolatinis bendras kainų lygio didėjimas, dėl kurio iššaukiamas piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimas. Kitaip tariant infliacija apibūdinama kaip kainų augimas ir pinigų nuvertėjimas.

Gaukite geriausią paskolos pasiūlymą!