Investavimas 2014 metais

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Investavimas 2014 metais

Praėję 2013 metai buvo itin sėkmingi investuotojams į akcijas. Ypatingai klestėjo išsivysčiusių šalių (tokių kaip Vokietija, Japonija) akcijos. Apžvelgiant praėjusius metus, galime aptarti keletą dalykų, visų pirma tai, kad stipriai krito aukso kaina, per 2013 metus jo kaina nukrito virš 25 proc, o akcijų grąža (investuojant į besivystančias rinkas) buvo neigiama – kiek daugiau nei -7 %. Kalbant apie kitas turto klases, žinome, kurios buvo pelningos ir kurios nuostolingos. Pelningos buvo – Azijos šalių akcijos, Europos šalių akcijos, JAV akcijos, JAV nekilnojamas turtas ir tarptautinis nekilnojamas turtas. Tuo tarpu nuostolingos turto klasės buvo šios: auksas, besivystančių rinkų akcijos, besivystančių rinkų obligacijos, JAV obligacijos, tarptautinės obligacijos ir žaliavos.

Gana apie 2013 metus, pakalbėkime apie prognozes naujiems – 2014 metams. Visų pirma, prognozuojama, kad kils viso pasaulio bendras vidaus produktas (BVP), lyginant su 2013 metais, jis turėtų būti didesnis 0,7 – 0,8 proc. Prognozuojama, kad augs išsivysčiusių šalių ekonomika (apie 2 proc.). Šie procesai turėtų būti naudingi, kadangi turėtų kilti akcijų kainos.

Šiuo metu bendrai paėmus pasaulio akcijos yra pačios brangiausios, todėl daugeliui gali pasirodyti, kad į jas investuoti netinkamas metas, tačiau nėra ko bijoti, tai normalus reiškinys. Nereikia manyti, kad  šiuo metu akcijos yra „burbulo“ stadijoje. Norėdami jas patikrinti, tai galite padaryti pagal P/E rodiklį. Kaip paskaičiuoti šį rodiklį skaitykite kitame mūsų straipsnyje – akcijos.

Kalbant apie žaliavas, investicijos į šią turto klasę sumažėjusios jau apie 5 metus. Tai įtakojo nepalanki ekonominė situacija tokiose šalyse kaip Rusija, Indija, Kinija ir pan. t.y. tos šalys, kurios įtakoja žaliavų paklausą. O kaip žinia, mažesnes žaliavų kainas ir lemia sumažėjusi jų paklausa. Planuojama, kad tokia padėtis išliks ir 2014 metais ir dar ilgiau, todėl pastaruoju metu žaliavos yra netinkama investicija, išskyrus tą atvejį, kai investuojate ilgam laikotarpiui.

Apibendrinant prognozes dėl investavimo 2014 metais, galima pastebėti, kad prognozuojamas ekonomikos augimas turėtų teigiamai įtakoti įmonių akcijas. Obligacijos ir auksas – netinkamos investicijos, jie ir toliau turėtų kristi. Žaliavos taip pat netinkamos trumpalaikiam investavimui, jas galite rinktis, jei planuojate investuoti pinigus ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui. Anot specialistų, geriausia būtų investuoti į išsivysčiusių šalių akcijas. Šis sprendimas turėtų būti pelningiausias.

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.