Investavimo pagrindai

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Investavimo pagrindai

Investavimu - vadinama turimų santaupų pavertimas finansiniu turtu. Finansinis turtas dar vadinamas aktyvais. Investuodami žmonės įsigyja akcijas, obligacijas, investicinius fondus, nekilnojamąjį turtą ar kt. tikėdamiesi, kad jie per tam tikrą laikotarpį duos papildomą finansinę naudą. Tai ilgas ir daug pastangų, žinojimo ir domėjimosi reikalaujantis darbas. Tačiau tie, kurie nėra susidūrę su investavimu dažnai mano, kad tai lengvas būdas praturtėti. Iš tikrųjų, gera arba sėkminga metine investicijų grąža yra laikoma apie 8 – 10 proc. Tuo tarpu sėkmingiausio investuotojo pasaulio investuotojo – Warren Buffett vidutinė investicijų grąža siekia apie 14 %.

Taigi, norint pradėti investuoti visų pirma reikia sutaupyti pinigų, kuriuos galėsite investuoti. Tuomet stengtis savo santaupas apsaugoti nuo infliacijos (kaip žinia kasmet pinigai dėl infliacijos nuvertėja net apie 3 proc.). Ir stengtis auginti turimą turtą. Kalbant apie pinigų taupymą, kiekvienas žmogus nenumatytiems atvejams turėtų turėti sukaupęs bent 3 – 6 mėnesių savo pajamų rezervą, idealiausia būtų, jei turimos santaupos siektų 6 – 12 mėnesių atlyginimų pajamas. Taupyti turėtų net ir uždirbantys nedaug tam, kad išugdytų  įprotį taupyti ir išmoktų išleisti mažiau pinigų, negu jų uždirba.

Lyginant taupymą su investavimu svarbu suvokti tai, kad investuojant po tam tikro laikotarpio (pavyzdžiui, 10 metų) galima turėti dvigubai didesnę pinigų sumą, negu tik taupant.  Taigi vien taupyti pinigų neapsimoka, geriau prisiimti rizikos ir džiaugtis didesniu pinigų prieaugiu, Be to, vien tik taupant pinigai prarandami dėl infliacijos.

Pagrindinės investavimo priemonės yra: grynieji pinigai, obligacijos, akcijos, nekilnojamas turtas, žaliavos ir auksas. Tačiau kokią investavimo priemonę pasirinkti kiekvienas turi nuspręsti individualiai. Vieni pirmenybę teikia saugumui, kiti siekdami padidinti turimus pinigus prisiima riziką. Tie asmenys, kurie renkasi saugų investavimo būdą siekia tiesiog apsaugoti pinigus nuo infliacijos ir jiems tinkamos investavimo priemonės yra: indėliai ir trumpalaikės obligacijos. Tuo tarpu, tie, kurie siekia didinti savo turimą turtą prisiima daug rizikos. Jiems tinkamos investavimo priemonės – akcijos, ilgalaikės obligacijos, nekilnojamas turtas.

Kalbant apie ilgalaikį investavimą svarbu paminėti terminą – sudėtinių palūkanų galia. Tai, kai per ilgą investavimo laikotarpį nuo anksčiau uždirbtų palūkanų uždirbamos palūkanos (palūkanos uždirbamos nuo palūkanų). Todėl patariama pradėti investuoti kuo anksčiau, taip greičiau pajuntama sudėtinių palūkanų galia.

Jeigu domitės investavimu, žinokite, kad investuoti pradėti verta kuo anksčiau, tik taip pasieksite geriausių rezultatų.

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.