Auksas jau nuo senovės buvo laikomas stabilumo, turtingumo simboliu, buvo naudojamas kaip pinigai. Tie, kurie turėjo aukso jautėsi finansiškai užtikrinti, aplinkiniai juos laikė turtingais. Na, o kaip gi yra dabar? Ilgą laiką kilusios aukso kainos, šiuo metu yra gilioje duobėje. Auksas kilo daug metų, tačiau per 2013 metus jo kaina smuktelėjo beveik 28 procentais.
Tiems, kas užsiima investavimu į auksą ar dar tik žada pradėti į jį investuoti, reikėtų žinoti svarbiausius dalykus ir faktus apie jį. Jau senovėje žmonės savo turtą kaupdavo aukso pavidalu (papuošalai, monetos, aukso grynuoliai). Tai visame pasaulyje pripažinta prekė, kuri daugelyje šalių sudaro svarbią finansinių rezervų dalį.
Turbūt kiekvienas iš mūsų, jau nuo vaikystės žino, kad turėti aukso – gerai. Jis jau senovėje buvo laikomas „turtu“, kuris padėdavo apsidrausti nuo blogų laikų. Visi, kurie turėjo sukaupę bent kiek aukso žinojo, badu jie tikrai nemirs. Jau senovėje jis buvo naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė. Be šios funkcijos jis jau buvo naudojamas įvairiems papuošalams gaminti (žiedams, grandinėlėms, apyrankėms, auskarams ir kt.). Jis laikomas valiutos stabilumo garantu.
Auksas jau nuo senovės buvo laikomas stabilumo, turtingumo simboliu, buvo naudojamas kaip pinigai. Tie, kurie turėjo aukso jautėsi finansiškai užtikrinti, aplinkiniai juos laikė turtingais. Na, o kaip gi yra dabar? Ilgą laiką kilusios aukso kainos, šiuo metu yra gilioje duobėje. Auksas kilo daug metų, tačiau per 2013 metus jo kaina smuktelėjo beveik 28 procentais.
Prireikus būsto paskolos toli gražu ne kiekvienam ją pavyksta lengvai gauti. Kartais bankas mainais į paskolos suteikimą pasiūlo įkeisti jau turimą turtą. Daugelis vengia paskolos su turto įkeitimu, tačiau jeigu turite pastiovų darbą su stabiliu atlyginimu ir esate paskaičiavę, kad paskolos įmokas mokėti bus iš ko, tuomet nėra ko bijoti.
Šiandieninį gyvenimą sunku įsivaizduoti be įvairių nuolaidų ir akcijų. Nuolaidos taikomos viskam: maistui, gėrimams, drabužiams, buitinei technikai, baldams, įvairioms paslaugoms, pramogoms, automobiliams ir t. t. Mes taip įpratę „gaudyti“ ir „medžioti“ nuolaidas, kad kartais šiek kiek persistengiame, pirkdami daiktus, kurie mums visiškai nereikalingi ir į juos nė nepažiūrėtume, jei ant jų nebūtų vaizdingos, spalvotos etiketės, skelbiančios apie nuolaidą ar akciją.
Daugeliui žmonių praūžęs krizės laikotarpis buvo kaip gyvenimiška pamoka, todėl jie pradėjo galvoti apie ateitį ir taupyti pinigus. Vieni naudojasi finansų ekspertų patarimais ir taupo juodai dienai, kiti išsvajotam daiktui ar paslaugai, dar kiti – tiesiog iš įpročio taupyti. Taupymo įprotis daugiau būdingas vyresniojo amžiaus žmonėms – senjorams. Tuo tarpu jaunimas dažniausiai negalvoja apie tai kas bus ateityje, jie tiesiog gyvena šia diena.
Nors Lietuvoje dauguma sutuoktinių ir kartu gyvenančių nesusituokusių porų veda bendrą biudžetą: bendrai moka mokesčius bei rūpinasi kitomis išlaidomis, tačiau dažnai įvyksta taip, kad imama dėl pajamų ir išlaidų nebesutarti. Todėl pastaruoju metu neretai girdimas terminas – finansinė neištikimybė. Tačiau ką tiksliai nusako ta finansinė neištikimybė? Tai vieno partnerio nepasitenkinimas kito finansine elgsena gali skatinti finansinę neištikimybę.
Daugelis, kurie nėra susidūrę su investavimu, įsivaizduoja, jog tai yra galimybė lengvai ir greitai užsidirbti daug pinigų. Tačiau realybė nėra visiškai tokia, kadangi dažnai neužtenka užsiimti vien investavimu ir laukti, kol pinigai gerokai padidės. Tokios mintys pritraukia daug žmonių, jie tampa pradedančiaisiais investuotojais. Tačiau neretai jiems tenka nusivilti, kadangi investavimas nėra toks dalykas, kad per trumpą laiką galima būtų praturtėti. Tam reikia laiko, todėl prieš apsisprendžiant dėl investavimo, reikia nusiteikti, kad laukti gali tekti ilgai.
