Grynų pinigų investavimas

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Kur investuoti pinigus?

Kur investuoti pinigus?

Dažnam iš mūsų iškyla šis klausimas. Tačiau vieni greitai atranda sritį, į kurią ryžtasi investuoti, kiti yra kiek konservatyvesni ir jiems yra sunkiau rasti tinkamą investavimo sritį. Ypatingai sunku tiems, kurie nori neprisiimdami didelės rizikos daug uždirbti. Iš karto galime Jus nuvilti: tokių sričių nėra. Yra arba maži procentai su maža rizika, arba didelė rizika su galimai didesniais procentais. Taigi, kiekvienas investuotojas turi suvokti, kas jam yra prioritetas: saugumas ar galimai didelės pajamos. Tai palengvins savo investavimo kelio pasirinkimą.

Investiciniai fondai

Investiciniai fondai

Investiciniai fondai tai daug investuotojų pinigai, kurie yra sunešti į vieną „katilą“. Šie pinigai yra kartu investuojami į kokias nors finansines priemones  (tai gali būti akcijos, obligacijos ir pan.). Tai pats populiariausias investavimo būdas, sudaro didžiausią investavimo rinkos dalį (virš 50 proc. viso pasaulio finansinio turto). Lietuvoje investiciniai fondai dažnai vadinami kolektyviniais investavimo subjektais.

Infliacija

Infliacija

Infliacija mūsų šalyje – Lietuvoje gana dažnas reiškinys, deja nedžiuginantis. Infliacija – apibrėžiama kaip nuolatinis bendras kainų lygio didėjimas, dėl kurio iššaukiamas piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimas. Kitaip tariant infliacija apibūdinama kaip kainų augimas ir pinigų nuvertėjimas.

Kur investuoti pinigus?

Kur investuoti pinigus?

Dažnam iš mūsų iškyla šis klausimas. Tačiau vieni greitai atranda sritį, į kurią ryžtasi investuoti, kiti yra kiek konservatyvesni ir jiems yra sunkiau rasti tinkamą investavimo sritį. Ypatingai sunku tiems, kurie nori neprisiimdami didelės rizikos daug uždirbti. Iš karto galime Jus nuvilti: tokių sričių nėra. Yra arba maži procentai su maža rizika, arba didelė rizika su galimai didesniais procentais. Taigi, kiekvienas investuotojas turi suvokti, kas jam yra prioritetas: saugumas ar galimai didelės pajamos. Tai palengvins savo investavimo kelio pasirinkimą.

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.

Užsiprenumeruoti RSS - Gryni pinigai