Infliacija

Pinigai per 1 dieną! Paskola iki 20,000Eur. Užpildykite paskolos formą

Gauti paskolą
Infliacija

Infliacija mūsų šalyje – Lietuvoje gana dažnas reiškinys, deja nedžiuginantis. Infliacija – apibrėžiama kaip nuolatinis bendras kainų lygio didėjimas, dėl kurio iššaukiamas piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimas. Kitaip tariant infliacija apibūdinama kaip kainų augimas ir pinigų nuvertėjimas.

Paprasčiausias infliacijos pavyzdys būtų tai, kad sausio mėnesį duonos kepalėlis kainuoja 1,60 lt, gegužės mėnesį – 1,85 lt, o tų pačių metų rugsėjo mėnesį – jau 2,10 lt už tos pačios rūšies duonos kepalėlį. Į šį pavyzdį galima įterpti ir pinigų nuvertėjimą. Sakykime, kad  rugsėjo mėnesį į parduotuvę atėjote su  1,60 lt pinigų suma tikėdamiesi, kad  nusipirksite duonos kepalėlį (kaip ir sausio mėnesį). Tačiau tenka nusivilti, kadangi kainos pakilo ir už turimą suma nebegalite įsigyti norimos prekės. Taip apibūdinamas pinigų nuvertėjimas, kadangi už tą pačią sumą galima įsigyti mažiau. Vadinasi pinigų perkamoji galia sumažėjo arba pinigai prarado vertę. 

Pagrindinės infliacijos rūšys: šliaužianti ir šuoliuojanti infliacijos. Šliaužianti yra mažiau pavojinga, ji trunka ilgai, didėjimo tempai nedideli ir pastovūs. Tuo tarpu šuoliuojanti infliacija pasižymi staigiu ir dideliu kainų kilimu, su galimybe dar didėti. Išskiriama ir dar viena infliacijos rūšis tai – hiperinfliacija. Jai esant kainos pakyla virš 50 proc. per mėnesį, o per metus gali siekti 13000 proc. Hiperinfliacija gali atsirasti dėl šalyje vykstančių politinių ir ekonominių gyvenimo pokyčių - karų, pokario laikotarpio.

Nagrinėjant vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje, matoma, kad 2008 ir 2009  metais ji buvo didžiausia per pastarajį dešimtmetį, vidutiniškai apie  11 %. Tuo tarpu 2003 metais matoma, kad infliacija buvo neigiama -1,1 %, vadinasi kainos buvo sumažėjusios ir to pasekoje šiek tiek padidėjo pinigų perkamoji galia ir šis reiškinys vadinamas defliacija (priešingas infliacijai). Remtasi Lietuvos statistikos departamento  http://www.stat.gov.lt/ duomenimis.

Infliaciją gali įtakoti daug aspektų.Tačiau pagrindinėmis infliacijos priežastimis laikomos šios: staigus kainų augimas, ko pasekoje mažėja vartojimas; padidėjęs vartojimas, kelia kainas; kai valstybės išlaidos didesnės negu pajamos (deficitinis biudžetas); kai importuojamos kažkokios rūšies prekės, o šių prekių pagrindinės žaliavos brangsta; ilgai trunkantis neigiamas mokėjimo balansas; esant ūkio recesijai (mažėjant darbo našumui auga produkcijos kaina); esant ūkio monopolizacijai arba oligoplizacijai (siekdami pelno jie gali pakelti kainas).

Atsiradusi infliacija gali sukelti neigiamų padarinių. Tai gali būti perkamosios galios kritimas, kai mažėja perkamoji galia, kartu mažėja ir rinka ir darosi sunkiau parduoti prekes. Toks sumenkęs prekių pirkimas smugdo bendrą šalies ūkį. Kitas infliacijos padarinys – indėlių nuvertėjimas. Kai šalyje vyrauja infliacija gyventojai nenori savo pinigų laikyti indėliuose, geriau juos keičia į kitos šalies valiutą (tai dar labiau didina infliaciją) arba stengiasi juos išleisti. Šalyje vyraujant infliacijai dažnai iš to pasipelno prekybininkai, jie dažnai pakelia kainas į žymiai didesnes, negu jos turėtų būti. Dėl to blogėja pragyvenimo lygis. Infliacija gali paveikti ir žmonių psichologiją, jie tampa lengviau palaužiami, bijantys savo ateities. Dėl to jie gali nutraukti savo ūkinę veiklą. 

Tačiau esant nedidelei infliacijai galima įžvelgti ir teigiamų jos padarinių. Vienas iš jų – tai besaikio pinigų kaupimo atsisakymas juos investuojant ar padedant į banką. Kita – valstybei, spausdinančiai pinigus atsiranda papildomų lėšų ppadengti išlaidoms. Esant nacionalinės valiutos kritimui šaies ūkis tampa rimtu konkurentu kitų valstybių ūkiams. 

 


Naujiausi straipsniai

Paskolos užsienyje gyvenantiems

Paskolos užsienyje gyvenantiems

Pastaruoju metu daug Lietuvos tautiečių yra išvykę į užsienį, kur dirba ir gyvena. Turbūt nerasite žmogaus, kuris neturėtų draugų ar giminaičių, gyvenančių užsienyje, kadangi ten išvyksuių tikrai nemažas procentas. Vieni jų nuvykę į užsienį taip pripranta prie kitos šalies gyvenimo būdo ir tempo, kada nebenori ir nebeplanuoja grįžti į gimtinę, tačiau yra ir tokių, kurie tenai nesijaučia laimingi ir svajoja, kada galės grįžti į gimtąją Lietuvą. Tačiau grįžti tuščiomis nesinori, daugelio tikslas – grįžus turėti kur gyventi.

Greitos paskolos

Greitos paskolos

Greitosios paskolos arba kitaip – greitieji kreditai pastaruoju metu Lietuvoje labai populiarūs. Apie juos yra girdėję visi: ir seni, ir jauni. Jų reklamų apstu visur: televizijoje, radijuje, internete, gatvėse ir pan. Kuo gi yra ypatingos greitos paskolos? Kaip jau galima spręsti iš paties pavadinimo „greitos“, tai tokios paskolos, kurias galima gauti nesudėtingai, net neišėjus iš namų (internetu ar sms žinute) arba užsukus į spaudos kioską ir ten užpildžius paraišką, dėl jos gavimo. Visa tai vidutiniškai užtrunka apie 15 minučių ir paskola jau Jūsų sąskaitoje!

Reikalavimai dėl mokėjimo įstaigos veiklos rizikos ribojimo

Mokėjimo įstaigoms, turinčioms mokėjimo įstaigos licenciją, nustatyti nuosavo kapitalo reikalavimai. Mokėjimo įstaiga privalo turėti minimalų nuosavą kapitalą, kuris negali būti mažesnis negu minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimas, nustatytas atsižvelgiant į teikiamų mokėjimo paslaugų rūšį (-is). Mokėjimo įstaigos nuosavas kapitalas turi nuolat būti ne mažesnis už didesnį iš šių dydžių: nustatytą minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimą arba vienu iš Lietuvos banko valdybos priimtame teisės akte nustatytų metodų apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį.

Investiciniai fondai

Investiciniai fondai

Investiciniai fondai tai daug investuotojų pinigai, kurie yra sunešti į vieną „katilą“. Šie pinigai yra kartu investuojami į kokias nors finansines priemones  (tai gali būti akcijos, obligacijos ir pan.). Tai pats populiariausias investavimo būdas, sudaro didžiausią investavimo rinkos dalį (virš 50 proc. viso pasaulio finansinio turto). Lietuvoje investiciniai fondai dažnai vadinami kolektyviniais investavimo subjektais.

Gaukite geriausią paskolos pasiūlymą!