Lietuvos bankas finansinį turtą valdys lanksčiau ir plačiau išskaidys investicijų riziką

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Nuo 2015 m. eurui tapus oficialia Lietuvos valiuta ir nustojus galioti valiutų valdybos mechanizmui, reikšmingai sumažėjo poreikis nuolat turėti daug itin likvidaus finansinio turto. Atsižvelgdamas į pokyčius, Lietuvos bankas atnaujino finansinio turto valdymo politiką.

„Pakeitimai sudaro sąlygas lanksčiau investuoti Lietuvos banko finansinį turtą, labiau išskaidyti investicijų riziką ir ilguoju laikotarpiu siekti didesnės investicijų grąžos“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos banko finansinis turtas visų pirma yra skirtas Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumui užtikrinti, Lietuvos banko finansiniam nepriklausomumui užtikrinti ir sudaryti prielaidas šaliai lengviau atlaikyti ekonominius bei finansinius sukrėtimus. Todėl atnaujintoje finansinio turto valdymo politikoje saugumo principas tebėra prioritetinis kitų dviejų – likvidumo ir pelningumo – principų atžvilgiu, nors likvidumo principas nebėra vienareikšmiškai svarbesnis už pelningumo siekį. Tad Lietuvos banko finansinis turtas ir toliau bus investuojamas į investicinio reitingo skolos vertybinius popierius, o investicijos išliks pakankamai likvidžios.

Be to, dar labiau sumažėjus saugiais laikomų skolos vertybinių popierių pajamingumui, plačiau išskaidoma investicijų rizika – investuojama į įvairesnių turto klasių bei regionų vertybinius popierius ir didinama nuo valiutos kurso svyravimų neapdraustų investicijų JAV doleriais dalis. Pavyzdžiui, nedidelė portfelio dalis (5 %) investuojama į JAV vyriausybės obligacijas, nedraudžiant JAV dolerio kurso rizikos, ir iki 10 proc. mažinama euro zonos vyriausybių obligacijų dalis.

Į portfelį įtrauktos ir pernai pradėtos investicijos į Kinijos vyriausybės obligacijas. Taip pat tęsiamas užpernai pradėtas laipsniškas investicijų į valdžios sektoriaus obligacijas, bendrovių obligacijas ir pasaulio bendrovių akcijas dalių didinimas iki numatytų atitinkamai 12, 8 ir 5,6 proc.

Pasak T. Garbaravičiaus, mažų palūkanų aplinkoje itin saugių ir likvidžių investicijų pajamingumas yra artimas nuliui ar net neigiamas, todėl pasiekti teigiamą investicijų grąžą artimiausiais metais bus didelis iššūkis. Trumpalaikių investavimo nuostolių rizika yra padidėjusi, ypač dėl galimo didžiąją portfelio dalį sudarančių obligacijų vertės kritimo palūkanų normų didėjimo atveju, tačiau pakeitimai turėtų pagerinti investicijų rizikos išskaidymą ir padėti padidinti investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu.

Pažymėtina, kad eurui tapus oficialia šalies valiuta, Lietuvos banko investicijos eurais nebėra laikomos oficialiosiomis tarptautinėmis atsargomis, todėl Lietuvos banko skelbiamoje oficialiųjų tarptautinių atsargų 2015 m. sausio mėn. statistikoje matomas techninis sumažėjimas. Nuo šiol šioje statistikoje atsispindės tik užsienio valiuta ne euro zonos valstybėse investuotas finansinis turtas ir aukso atsargos.

Šaltinis: lb.lt

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.