Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

„Spartus nekilnojamojo turto kainų augimas Švedijoje ir Norvegijoje kelia susirūpinimą kitoms regiono šalims. Krizės pamokas išmokusi Lietuva viena pirmųjų regione įdiegė priemones, kurios riboja galimybes susidaryti kainų burbulams. Šia patirtimi esame pasirengę pasidalyti ir su kaimynais“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Skirtingai nei kitose Šiaurės ir Baltijos regiono šalyse, finansų krizė iš esmės nesulėtino būsto kainų augimo Švedijoje ir Norvegijoje – būsto kainos čia ir toliau kilo reikšmingai sparčiau nei gyventojų pajamos. Kartu didėjo ir Šiaurės šalių gyventojų įsiskolinimas, o didieji Skandinavijos bankai didino savo būsto paskolų portfelius. Šiaurės ir Baltijos regiono šalių finansų sistemos yra labai tarpusavyje susijusios, todėl disbalansai kai kuriose Skandinavijos šalyse gali turėti įtakos ir kitų šalių, tarp jų ir Lietuvos, finansų sistemoms.

Susitikimo Suomijoje metu bus aptariamos galimybės mažinti kylančius disbalansus, regiono šalių NT rinkose taikant tinkamiausias priemones. Lietuvos bankas dar 2011 m. pradėjo taikyti, o pernai atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus, užkertančius kelią neatsakingam skolinimui. Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai nemaža dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.

Suomijoje, kuri kaip ir Lietuva yra euro zonos narė, taip pat bus dalijamasi dalyvavimo Eurosistemoje patirtimi, numatoma aptarti nacionalinių centrinių bankų veiklos efektyvumo, atskaitomybės visuomenei ir skaidrumo didinimo siekius. Lietuvos bankas yra įgyvendinęs vieną iš didžiausių reorganizacijų tarp visų ES šalių centrinių bankų ir, nuolat tobulindamas veiklos organizavimą, siekia būti tarp trijų efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Suomijos bankas, kaip ir šios šalies viešasis sektorius, kuris yra vienas inovatyvaus valdymo pavyzdžių, jau keliolika metų veiklos efektyvumą laiko vienu iš pagrindinių savo veiklos organizavimo ir atskaitomybės visuomenei principų ir diegia atitinkamas valdymo praktiką.

Susitikime su Suomijos banko valdybos primininku Erkiu Likanenu (Erkki Liikanen) ir Suomijos banko valdybos nariais dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, Valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, Valdybos nariai Marius Jurgilas ir Tomas Garbaravičius.

Šaltinis: Lietuvos Bankas

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.