Ar verta imti būsto paskolą?

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Ar verta imti būsto paskolą?

Ar  verta imti būsto paskolą?

Ateina laikas, kai norisi pastovumo, nuosavo kampelio... Jeigu nėra pakankami pinigų būstą nusipirkti iškart, tuomet turbūt daugeliui iškyla šis ramybės neduodantis klausimas: ar verta imti būsto paskolą? Na, atsakymo visiems vienodo nėra, jis labai individualus, kaip ir kiekvieno mūsų pajamos, finansinė padėtis. Atsižvelgus į šiuos dalykus galima būtų preliminariai atsakyti: taip ar ne. Tačiau yra ir kitų kriterijų, kurie svarbūs imant būsto paskolą (šeimos narių skaičius, mėnesio išlaidų kiekis ir pan.). Reikėtų nepulti imti paskolos vos užsigeidus, tačiau apsvarstyti ir kitas galimybes, nes paskolą daugelis apibūdina kaip naštą, kuri stipriai „užgula“, vos tik paimama. Daugelis, kurie jau turi būsto paskolą, prieš ją paimdami,  net neįsivaizdavo, kad jų šeimos gyvenimo įpročiai turės stipriai pasikeisti.

Taigi, ką reikėtų padaryti prieš imant/gaunant būsto paskolą? Visų pirma, reikia žinoti, kad nei vienas bankas neduoda paskolos, kurie neturi pradinio įnašo, todėl pirmiausiai turite sukaupti pradinį paskolos įnašą, kurio dydis paprastai yra 15 %, bet gali būti ir iki 20 % nuo paskolos dydžio. Taigi, jeigu planuojate imti 100000 litų paskolą, visų pirmą turite būti sukaupę 15000 – 20000 litų. Jeigu turite kantrybės laukti, tuomet  patariama sukaupti dar didesnį įnašą, kad reikėtų imti mažesnę paskolą, taip minėtoji „našta“ bus lengvesnė, nes būsite skolingi mažiau pinigų.

Jei jau galvojate apie būsto paskolą, tuomet turėtumėte pasidomėti kokio dydžio ją galite gauti pagal esamas savo pajamas. Kiekvienas bankas savo internetinėje svetainėje turi paskolų skaičiuoklę. Taigi užėję į bet kurio Lietuvoje esančio banko internetinį puslapį ir suvedė duomenis, kurie yra prašomi, matysite savo realias galimybes dėl paskolos gavimo. Tai puikus būdas įvertinti savo galimybes dėl paskolos ir geriausia tai padaryti dar prieš pradedant dairytis naujo būsto tam, kad netektų nusivilti. Pavyzdys gali būti toks: jūs nusižiūrite butą už 200 tūkst. litų, tačiau pasidomėjęs kokio maksimalaus dydžio paskola Jums gali būti išduota, sužinote, kad ji viso labo gali būti apie 100 tūkst. litų. Tokiu atveju teks stipriai nusivilti, kadangi net ir su paskola būstas bus neįperkamas ir teks dairytis kito varianto. Patariama nepatingėti ir savo paskolos galimybes paskaičiuoti skirtinguose bankuose, dažniausiai jų sąlygos skiriasi. Taip galėsite išsirinkti patį priimtiniausią.

Pasinaudojus paskolos skaičiuokle gavote, kokią sumą galėsite gauti. Tačiau Jums yra dar viena užduotis: įvertinti ar (kai gausite tokio dydžio paskolą) pakankamai pinigų liks kasdienėms išlaidoms. Reikia turėti omenyje, kad teks mokėti ne tik paskolą, bet ir toliau gyventi t.y. pirkti maistą, naudotis transportu (savo ar viešuoju), mokėti mokesčius (komunaliniai, telefonas internetas, televizija ir kt.). Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, jeigu planuojate šeimos pagausėjimą, nes gimęs vaikas pareikalaus daugiau išlaidų, todėl specialistai rekomenduoja, kad paskolos įmokų dydis būtų ne didesnis nei 30 – 40 proc. nuo gaunamų pajamų. Jeigu mėnesinė paskolos įmoka tiek neviršys, tuomet puiku!

Ieškodami būsto turėkite omenyje, kad tai ilgalaikis pasirinkimas. Todėl svarbu jį rinktis pagal savo prioritetus, kuriuos turite nusistatyti sau patys. Daugeliui svarbu gyventi saugiame rajone, kad netoliese būtų mokyklų ir darželių, kad bendrieji namo mokesčiai nebūtų dideli, kad aplinka būtų graži ir t.t. Daugelis įvertina ir susisiekimą: jei perka būstą užmiestyje, skaičiuoja ar verta, kadangi nemažai pinigų gali atitekti transportui.

Na, o dabar pakalbėkime apie tai, kad yra žmonių, kurie vis dėlto yra skeptiškai nusiteikę prieš būsto paskolas. Jiems atrodo, kad geriau tuos 5 – 10 metų nebrangiai nuomotis (tai realus laikotarpis susitaupyti) ir taupyti būtent būstui o, kai bus sukaupta pakankama pinigų suma pirkti būstą. Daugelis turbūt pasakys, kad tai visiška kvailystė, tačiau atlikus skaičiavimus pasirodo, kad toks variantas labiau apsimoka, kadangi nereikia „permokėti“ už savo būstą. Tiesa ta, kad imdami būsto paskolą ilgam laikotarpiui (30 – 40 metų) žmonės permoka už būstą nuo 50 iki 100 procentų! Šio varianto minusas – tas, kad tenka gyventi nuomojamame bute (jeigu yra galimybė galima ir pas tėvus, tuomet tikriausiai nereikės nuomos mokesčio), kuris dažnai nėra toks mielas kaip nuosavi namai, kuriuos dar gali ir įsirengti pagal savo skonį.

Tikimės, kad atsakėme į Jūsų klausimą, dėl būsto paskolos. Tačiau galutinį sprendimą turėsite priimti patys ir nuspręsti, kuris variantas jums geresnis ir priimtinesnis. Abu turi savų pliusų ir minusų, dabar Jums patiems belieka apsispręsti ar kai kurie pliusai svarbesni už kitus minusus. 

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.