Poreikiai ir galimybės perkant būstą

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Poreikiai ir galimybės perkant būstą

Perkant būstą svarbu atsižvelgti ne tik į poreikius, bet ir į savo galimybes. Galimybės turėtų būti laipteliu aukščiau, negu poreikiai. Tuo atveju, kai galimybės yra geros t.y. finansinė padėtis stabili, galima atsižvelgti į savo poreikius renkantis būstą.

Perkant būstą svarbu atsižvelgti į šiuos dalykus, kurie priklauso nuo Jūsų poreikių:

  1. Būsto tipas. Reikėtų apsispręsti, kokio tipo būsto ieškote: ar tai buto, ar namo, ar kotedžo. Butą dažniausiai renkasi jauni žmonės. Tuo tarpu namo poreikis atsiranda kiek vėliau – vyresniame amžiuje ar atsiradus vaikams, kadangi norima turėti savo kiemą, kuriame vaikai galėtų saugiai žaisti. Vis labiau populiarėja kotedžai, tačiau minusas yra tame, kad jie yra statomi atokiau nuo miesto, todėl automatiškai padidėtų transporto išlaidos, taip pat atsirastų nepatogumų, turint vaikų, kadangi juos tektų vežioti į darželį ir/arba mokyklą.
  2. Būsto būklė - naujos statybos, renovuotas ar senos staytbos būstas. Šiuo atveju poreikiai lieka antroje vietoje, kadangi viską apsprendžia galimybės. Kiekvienas norėtų įsigyti naujos statytbos ar bent jau renovuotą būstą, tačiau dažnai tenka pasitenkinti ir senos statybos būstu.
  3. Būsto dydis. Renkantis būsto dydį dažniausiai atsižvelgiama į šeimos narių skaičių. Esant viengungiui (gyvenant vienam) pilnai gali užtekti ir vieno kambario buto. Tačiau gyvenant su šeima ar planuojant šeimos pagausėjimą, reikėtų galvoti ben jau apie 3 – jų kambarių butą arba namą, kadangi vaikams reikia nemažai erdvės.
  4. Miesto dalis, kurioje norite įsigyti būstą. Gal ir nebūtina pirkti būsto pačiame miesto centre, tačiau reikėtų atsižvelgti būtinuosius objektus. Labai gerai, kai šalia namų yra mokyklų ir darželių, kadangi taip išvengtumėte vaikų vežiojimo, kas padėtų sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko. Tap pat renkantis vietą mieste, patariama rinktis saugesnį, ramesnį rajoną.

Ieškant naujo būsto yra svarbu žinoti, kiek galite sau leisti. Tam reikia išanalizuoti savo išlaidas ir pajamas bei įvertinti, kiek norimas būstas iš tiesų gali kainuoti. Sužinojus, kokią maksimalią paskolą bankas Jums gali suteikti ir kiek, ją paėmus, paskolos tektų mokėti kas mėnesį, papildomai dar reikėtų pasiskaičiuoti, kiek kainuotų komunaliniai mokesčiai, būsto draudimas ir jeigu reikės – remontas. Atėmus paskolos ir kitus būsto mokesčius – svarbu, kad galutinė suma nebūtų per didelė, patariama, kad pragyvenimui liktų 60% gaunamų pajamų. Jeigu tiek nelieka, reikia galvoti, kaip sumažinti įmokas: rinktis pigesnį būsto variantą su mažesne paskola arba paskolą imti ilgesniam (pavyzdžiui, maksimaliam 40 - čiai metų) laikotarpiui.

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.