Šalies finansų sistemai geopolitinė įtampa tebėra svarbiausia rizika, tačiau ji slopsta

Pinigai per 1 dieną! Paskola iki 20,000Eur. Užpildykite paskolos formą

Gauti paskolą

Svarbiausi rizikos Lietuvos finansų sistemai šaltiniai, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų vertinimu, tebėra susiję su geopolitine įtampa Rytuose ir užsitęsusiu mažų palūkanų normų laikotarpiu, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Tačiau naujausioje apklausoje įvardyti ir nauji, anksčiau neminėti rizikos šaltiniai.

„Rusijos ir Ukrainos konfliktas jau daugiau nei metus laikomas svarbiausiu rizikos šalies finansų sistemai šaltiniu. Tačiau, įtampai Rytuose slopstant, finansų įstaigos įvardijo ir kitus neigiamai finansų sistemą paveikti galinčius įvykius, pavyzdžiui, migrantų krizės Europoje paūmėjimą ir lėtėjantį Kinijos ekonomikos augimą“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Geopolitinė įtampa Rytuose ir su ja susijusių ekonominių sankcijų taikymas tebėra vertinamas kaip svarbiausia rizika, tačiau palyginti su prieš pusmetį atliktos apklausos rezultatais, tiek šios rizikos tikimybė, tiek galimas poveikis finansų sistemai vertinami kaip sumažėję. Be to, paprašytos nurodyti labiausiai tikėtiną artimiausiu metu šalies finansų sistemą neigiamai galintį paveikti svarbų įvykį, finansų įstaigos dažniausiai minėjo nebe Rusijos ir Ukrainos konfliktą, o migrantų krizės Europoje paūmėjimą, nors galimas šios krizės poveikis šalies finansų sistemai, tikėtina, būtų netiesioginis.

Tarp kitų svarbiausių rizikų apklaustos finansų įstaigos minėjo su užsitęsusiu žemų palūkanų normų laikotarpiu ir sumažėjusiais rizikos priedais finansų rinkose susijusius rizikas. Iššūkį finansų įstaigų pelningumui ilgai tebesilaikančių mažų palūkanų normų aplinkoje svarbesniu laikė apklausti bankai ir draudimo bendrovės. Kitos finansų įstaigos viena svarbiausių laikė riziką dėl staigaus rizikos priedų finansų rinkose padidėjimo. Pastarosios rizikos tikimybė, svyravimams finansų rinkose padažnėjus, reikšmingai didėjo.

Kibernetinių nusikaltimų rizika taip pat buvo įvertinta kaip viena iš svarbiausių. Svarbesne nei kitos apklaustos įstaigos ją laikė bankai – jie šią riziką išskyrė kaip vieną labiausiai tikėtinų. Kaip riziką mažinančias priemones apklaustos įstaigos įvardijo didesnes investicijas į kompiuterinių sistemų apsaugą ir didesnį valstybės įsitraukimą kuriant kibernetinio saugumo sistemą. Elektroninių finansinių operacijų saugumo stiprinimas yra ir vienas iš Lietuvos banko bei rinkos dalyvių prioritetų, o įgyvendinus naujus mokėjimų internetu saugumo reikalavimus, jau kitais metais bankų klientai bus aprūpinami saugesnėmis elektroninės atpažinties priemonėmis.

Mažiausiai rūpesčio finansų įstaigoms kelia rizika dėl paskolų ir nekilnojamojo turto kainų burbulo. Finansinį stabilumą šioje srityje sustiprino ir nuo lapkričio mėn. įsigalioję Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie atsijos pernelyg rizikingus skolinimo būstui įsigyti sandorius. Maksimalią paskolos trukmę sutrumpinus iki 30 m. ir įpareigojus bankus tikrinti paskolų gavėjų galimybes grąžinti paskolą po galimo palūkanų šuolio, mažinama gyventojų perteklinio įsiskolinimo rizika. Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai didelė dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.

šaltinis: lietuvos bankas


Naujiausi straipsniai

Nekilnojamas turtas užsienyje

Nekilnojamas turtas užsienyje

Daugelis investuotojų, turintys dideles laisvų pinigų sumas, investuoja juos į nekilnojamąjį turtą. Tačiau ne visi investuotojai apsiriboja vien tik Lietuvos nekilnojamuoju turtu, kiti stengiasi  išplaukti į platesnius vandenis, todėl investuoja į užsienio nekilnojamąjį turtą. Tam patogu rinktis tas šalis, kuriose nekilnojamojo turto kainos yra nedidelės. Nebrangiai įsigijus NT jį galima išnuomoti arba praėjus kažkokiam laiko tarpui jį žymiai brangiau parduoti.

Mokesčiai

Mokesčiai

Mokesčiai yra neatsiejama kiekvienos valstybės dalis. Kiekvienas iš mūsų žino apie mokesčius, dažnas skundžiasi jų užgulta našta. Tačiau mokesčių išvengti neįmanoma, juos turi mokėti kiekvienas pilietis. Seime dažnai priimamos įstatymų pataisos, kuriomis keičiami jau esami mokesčiai arba priimami nauji įstatymai, apsprendžiantys naujus mokesčius. Pavyzdžiui, neseniai buvo priimtas „pagalvės“ mokestis kai kuriems Lietuvos kurortams. Lietuvoje mokesčių įstatymus reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija.

Taupūs vaikai

Taupūs vaikai

Visi tėvai nori, kad jų vaikai mokėtų tvarkytis su pinigais, todėl daugelis tėvų pradeda jau nuo mažens pratinti juos prie nedidelių kišenpinigių, taip mokydami su jais elgtis. Tokios pamokos yra puikus būdas vaikams mokytis iš savo mažų klaidų (kadangi gaunami pinigai yra nedideli), taip pat tai ugdo taupumą. Apie vaikų taupumą, jų gebėjimą taupyti, šiandien ir pakalbėsime.

Aukso kainų pokyčiai

Aukso kainų pokyčiai

Auksas jau nuo senovės buvo laikomas stabilumo, turtingumo simboliu, buvo naudojamas kaip pinigai. Tie, kurie turėjo aukso jautėsi finansiškai užtikrinti, aplinkiniai juos laikė turtingais. Na, o kaip gi yra dabar? Ilgą laiką kilusios aukso kainos, šiuo metu yra gilioje duobėje. Auksas kilo daug  metų, tačiau per 2013 metus jo kaina smuktelėjo beveik 28 procentais.

Nuolaidos

Nuolaidos

Šiandieninį gyvenimą sunku įsivaizduoti be įvairių nuolaidų ir akcijų. Nuolaidos taikomos viskam: maistui, gėrimams, drabužiams, buitinei technikai, baldams, įvairioms paslaugoms, pramogoms, automobiliams ir t. t.  Mes taip įpratę „gaudyti“ ir „medžioti“ nuolaidas, kad kartais šiek kiek persistengiame, pirkdami daiktus, kurie mums visiškai nereikalingi ir į juos nė nepažiūrėtume, jei ant jų nebūtų vaizdingos, spalvotos etiketės, skelbiančios apie nuolaidą ar akciją.

Gaukite geriausią paskolos pasiūlymą!