Pensijos

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Trečios pakopos pensijų fondų sistema

Trečios pakopos pensijų fondų sistema

Trečiosios pakopos pensijos kaupimas yra neprivalomas, tačiau tie, kurie nori turėti užtikrintesnę senatvę, kaupia dar ir šioje pensijų sistemoje. Paprastai tai daroma ne savarankiškai (kadangi reikia daug žinių ir išmanymo), o naudojantis savo darbą išmanančių institucinjų paslaugomis - dalyvaujama trečiosios pakopos pensijų fonduose, investuojama į investicinius fondus ar dalyvaujama kaupiamajame gyvybės draudime. Šioje pensijų kaupimo sistemos pakopoje gali dalyvauti be išimties visi (netgi tie, kurie nedalyvauja pirmoje ir antroje pensijų kaupimo pakopose).

Antros pakopos pensijos kaupimo sistema

Antros pakopos pensijos kaupimo sistema

Naudojantis antros pakopos pensijų kaupimo sistema gaunate galimybę papildomai kaupti senatvei. Nusprendus dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime, dalis socialinio draudimo įmokų (kurios yra mokamos „Sodrai“), yra tiesiog nukreipiama į asmens sąskaitą jo išsirinktame pensijų fonde. Tokiu atveju, sulaukęs pensijos, asmuo gaus ne tik pensiją iš „Sodros“, bet dar ir iš savo sutaupytų pinigų.

Pensijos kaupimas

Pensijos kaupimas

Prasidėjus pensijų reformoms visi pradėjo nerimauti dėl savo ateities. Žmones pradėjo gąsdinti mintis, kad atėjus pensijiniam amžiui, jiems gali tekti skursti, kadangi jie tegaus tik 30 -40 procentų dydžio pensijas, nuo dabartinių savo pajamų. Tokio dydžio yra Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo pensija. Ji yra tikrai nedidelė, kadangi žmogus visą gyvenimą gavęs normalų atlyginimą, atėjus pensijai, nemokės iš tokio kiekio pinigų pragyventi. Vadinasi, reikia galvoti, kaip gauti didesnę pensiją?

Pensijų fondai išsaugojo sukaupto turto vertę net ir vyraujant neigiamoms nuotaikoms finansų rinkose

Daugumos Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų grąža per 2015 m. tris ketvirčius buvo teigiama, o vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis sudarė 0,11 proc. Nuo metų pradžios II pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė padidėjo 134,89 mln. ir sudarė 2,001 mlrd. Eur.

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.

Užsiprenumeruoti RSS - Pensijos