III pakopos pensijų fondų turtas 2015 m. padidėjo trečdaliu

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Lietuvoje veikiantiems III pakopos pensijų fondams 2015-ieji buvo itin sėkmingi. Valdomas turtas padidėjo trečdaliu, beveik penktadaliu išaugo tokiuose fonduose pensiją kaupiančių dalyvių skaičius. Priešingos tendencijos stebimos investicinių fondų rinkoje: turto vertė mažėjo, kaip ir dalyvių skaičius.

„Skirtingų III pakopos pensijų fondų rezultatai skiriasi dėl svyravimų pasaulio finansų rinkose, tačiau bendras sektoriaus rezultatas labai geras. Džiugu, kad kasmet vis daugiau asmenų nusprendžia pasinaudoti papildomomis pensijų kaupimo galimybėmis ir dalį lėšų paskiria papildomam savanoriškam pensijų kaupimui. Tokie sprendimai rodo, kad asmenys atsakingai rūpinasi savo ateitimi“, – teigia Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Šilgalis.

Papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondų valdomas turtas per 2015 m. padidėjo 29,34 proc. ir gruodžio pabaigoje sudarė 61,55 mln. Eur.

Didžiosios dalies fondų vienetų vertės 2015 m. didėjo, vidutiniškai 3,6 proc. Daugiausia augo akcijų pensijų fondų vienetų vertė – vidutiniškai 4,8 proc., mišraus investavimo fondų vertė kilo mažiau – 3,3, obligacijų – 1,7 proc.

Didžiausią III pakopos PF investicijų dalį, t. y. 47,22 proc., sudarė investicijos į akcijas ir akcijų kolektyvinio investavimo subjektus (KIS). Investicijos į vyriausybės vertybinius popierius sudarė 29,22 proc., įmonių skolos vertybiniams popieriams ir skolos vertybinių popierių KIS teko 10,79 proc.

2015 m. pabaigoje Lietuvoje iš viso veikė 12 papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondų. Jų dalyvių skaičius per 2015 m. padidėjo 18,53 proc. ir gruodžio pabaigoje siekė 47 333.

Lietuvoje įsteigtų KIS skaičius 2015 m. pabaigoje buvo 20, per metus jų dalyvių skaičius sumažėjo 9,97 proc. – iki 13 787.

2015 m. bendra Lietuvos KIS turto vertė sumažėjo 13,13 proc. ir metų pabaigoje siekė 226,46 mln. Eur. Nors fondų investicinė veikla buvo sėkminga, fondų skaičiaus mažėjimas ir didesnis vienetų išpirkimas nei jų išplatinimas lėmė bendrą valdomo turto sumažėjimą.

Vidutiniškai KIS vienetų vertė 2015 m. didėjo 4,2 proc. Akcijų KIS vienetų vertės didėjo 4,2 proc., mišraus investavimo KIS – 3,4 proc., skolos vertybinių popierių KIS – 6,6 proc.

Kaip alternatyvą Lietuvoje registruotiems KIS investuotojai renkasi užsienio fondus. 2015 m. pabaigoje Lietuvoje buvo platinami 55 užsienyje registruoti KIS, turintys 333 subfondus. Lietuvoje išplatintų užsienio KIS vienetų vertė buvo 386,56 mln. Eur, per metus valdomo turto vertė padidėjo 14,94 proc. – 50,23 mln. Eur. Į tokius fondus buvo investavę 50,76 tūkst. dalyvių, o jų skaičius per metus padidėjo 15,80 proc.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.