Saugus santaupų laikymas

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Saugus santaupų laikymas

Daugeliui žmonių praūžęs krizės laikotarpis buvo kaip gyvenimiška pamoka, todėl jie pradėjo galvoti apie ateitį ir taupyti pinigus. Vieni naudojasi finansų ekspertų patarimais ir taupo juodai dienai, kiti išsvajotam daiktui ar paslaugai, dar kiti – tiesiog iš įpročio taupyti. Taupymo įprotis daugiau būdingas vyresniojo amžiaus žmonėms – senjorams. Tuo tarpu jaunimas dažniausiai negalvoja apie tai kas bus ateityje, jie tiesiog gyvena šia diena.

Tačiau iškyla kitas klausimas: kur ir kaip laikyti savo santaupas, kad jos būtų saugios? Kalbanta pie anksčiau minėtuosius senjorus, jie yra kiek konservatyvesni ir vengia pinigų laikymo bankuose, geriau naudojasi senais pinigų laikymo būdais – po pagalve, kojinėje, stiklainyje ir panašiai. Tačiau visi šie būdai ne tik, kad nesaugūs bet dar ir nepraktiški, kadangi taip laikomi pinigai nedirba, jie tiesiog nuvertėja. Pinigų nuvertėjimas atsiranda dėl infliacijos. Sakykime, Jūs namuose, po pagalve, laikote 1000 litų, o metinė šalies infliacija yra 9 %, vadinasi Jūsų turimų 1000 litų vertė nukrito iki 910 litų. Taip yra todėl, kad šalyje esant infliacijai pinigų perkamoji galia mažėja, dėl kylančių prekių ir paslaugų kainų.

Norint, kad pinigai bent jau išlaikytų savo vertę, patariama juos laikyti bankų terminuotuose indėliuose. Laikant santaupas terminuotame indėlyje yra suteikiamos palūkanos (jas galite peržiūrėti čia: http://www.indeliai.lt/lt/palukanu-normos/ ), kurios praktiškai atlygina infliacijos padarytus nuostolius. Ten laikomi pinigai yra saugūs, kadangi juos apdraudžia valstybė (indėlius iki 100000 eurų). Jeigu turite didesnę pinigų sumą, nei minėtoji, geriau ją išdalinkite į 2 ar daugiau indėlių, taip žinosite, kad Jūsų pinigai yra visiškai saugūs.

Ir apskritai, santaupas patariama išsklaidyti į daugiau indėlių: vienas turėti juodai dienai, kitas kažkokiam numatytam pirkiniui, dar kitas – kitiems tikslams. Apytikriai žinodami, kada gali tų pinigų prireikti, nustatytkite atitinkamus terminus savo indėliams, pavyzdžiui, jei po pusės metų planuojate kelionę ar kažkokį pirkinį, tuomet  nustatykite šiam indėliui 6 mėn. Laikotarpį, taip neprarasite sukauptų palūkanų.

Taigi, kiekvienas iš mūsų turi pats pasirūpinti savo pinigų saugumu ir stengtis, kad jie nenuvertėtų.

 

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.